Įstojau mokytis, tikėdama, kad galbūt mano rašymo įgūdžiai galėtų būti kažkas daugiau nei Facebook ir Instagram istorijos ir nors yra paskaitų, kuriose norisi apsiverkti, visgi mokslai įdomūs. Kadangi po Facebook storio Baltijos jūros faktai, sulaukiau komentarų, kad norėtų normaliai paskaityti tai prašom, faktų ir mokslo mėgėjams. Ne tikri nuotykiai ant laivo (šie jau greitai…), bet pusmetis nepraėjo veltui 🙂
Mes visi kilom iš vandens, o ir mūsų kūno didžiąją dalį sudaro skysčiai, galbūt todėl ta jūra mus taip hipnotizuoja, o Baltijos jūra traukia ne tik vasarą, bet ir žiemą. Ilgą laiką vanduo aplink mus, buvo suvokiamas kaip paslaptinga bedugnė, neišsekantis gėrio šaltinis ir visi mes jį sėmėme pilnomis saujomis. Žmonės tikėjo, kad viską ką išmeti į jūrą – išnyksta kažkokioje paslaptingoje bedugnėje. Todėl „slėpėm“ ten ką tik sugalvojom. Tačiau paskutinio amžiaus atradimai ir tyrimai atskleidė neįtikėtinų faktų. Todėl, net jei nemėgstate pliuškentis vandenyje, yra keletas rimtų priežasčių, kodėl jį turėtumėte tuoj pat pamilti:
Kas sieja Pasaulio vandenyną ir Baltijos jūrą
Baltijos jūra yra vieningos vandenynų sistemos dalis, todėl, net ir savo Baltijoje mes galime paliesti viso pasaulio vandenis.
- virš 70 procentų viso pasaulio ploto sudaro vanduo, ir esame tiksliau ištyrinėję Mėnulį ir Marsą, negu savo žemėje esantį povandeninį pasaulį.
dar neištirti pasauliai mums po kojomis.
- Povandeniniuose pasauliuose slypi net 70 procentų visos pasaulio gyvybės iš kurių tikrai dar ne visas pažinome (todėl, galima sakyti, kad vis dar yra mažytė tikimybė, kad Arielė visai ne pasakos veikėja).
O gal kažkur ir undinė slepiasi?
- Vandenynai išskiria apie 70 – 80 procentų viso pasaulio deguonies ir sugeria net trečdalį viso pasaulio CO Todėl, kad ir kaip mylime Atogražų miškus, tačiau visgi, pasaulio plaučiai – vandenyje.
Žemės plaučiai mažų burbulėlių pavidalu
- Na, ir galiausiai mūsų klimatas yra ne kas kitas kaip vandenyno cirkuliacijos rezultatas. O taip toli (prie Amerikos) tekanti Golfo srovė mums, čia Europoje, neleidžia sušalti ir be jos Europa atrodytų visai kitaip.
Golfo srovė leidžia mums turėti gana jaukų klimatą
Todėl, net jei vasara nesinori lipti į vandenį ar nemokate plaukti, tačiau pasaulio vandenys nusipelnė jūsų meilės ir rūpesčio. O dabar grįžkime į Lietuvą ir susipažinkime su Baltijos jūra iš arčiau. Pripažinsiu ne visi faktai malonūs, tačiau tai tik dar didesnė priežastis apie tai kalbėti.
Įdomiausi faktai apie Baltijos jūrą
- Baltijos jūra turi rifus. Taip, turi! Ir jie patenka į Baltijos talasologinį draustinį. Kitaip nei Raudonosios jūros rifai, kurie yra biologinės kilmės ir sudaryti iš augančių koralų, mūsiškiai yra geologinės kilmės ir sudaryti iš riedulių, gargždo ir moreninių gubrių. Manoma kad šie gūbriai susiformavo prieš daugiau nei 130 000 metų. Įdomu tai, kad tokie unikalūs rifai randami tik Baltijos ir Škotijos jūrose.
Nuotrauka paimta iš ,, Jūros knyga. Baltijos jūros pasauliai” Ž. Morkvėnas, D. Daunys
2.Vienas iš keisčiausių Baltijos jūros bruožų tas, kad negalime pasigirti didele jos gyventojų įvairove, tačiau pats faktas kodėl taip yra gana įdomus – Baltijos jūra yra per „sūri“ gėlavandeniams gyventojams, bet per „gėla“ druskingų vandenų gyventojams, todėl, deja, niekas čia nenori įsikurti.
Tai šai kodėl jie niekaip į Baltiją, neatsikrausto…
- Viena jūra skirtingi kampai. Dar vienas įdomus faktas, kad pas mūsų kaimynus švedus ir suomius (Botnijos įlankoje) vandens lygis mažėja, o pietinė Baltijos jūros dalis (ir Lietuva) kasmet po truputį grimzta gilyn į jūrą. Dėl to kaltas žemės plokščių judėjimas – Botnijos įlankoje Žemės pluta per metus padidėja apie 10 mm, o pietūs, maždaug tiek pat, nugrimzta po vandeniu.
- Baltijos jūra yra ganėtinai uždara, nes ties Danija esantis sąsiauris, labai nedidelis (palyginus su visu Baltijos jūros plotu) ir seklus, o tam, kad vanduo pilnai atsinaujintų (iš Šiaurės jūros) prireiktų net 25 metų.
Skagenas, kur Švedijos krantai net matyti ir per šį seklų tarpelį turėtų Baltijos jūra išsivalyti
Ir šiek tiek liūdnesni faktai…
- Keliaujant link liūdnesnių faktų – Baltijos jūra patenka į užterščiausių pasaulio jūrų dešimtuką (gali būti, kad net ir penketuką). Liūdna tiesa, kad aplenkiame net prastai išsivysčiusias šalis, bet kodėl? Priežasčių yra nemažai, tačiau vienomis pagrindinių, mokslininkai įvardija didžiulį Europos upių prietekį. Apie 250 upių kasmet į Baltijos jūrą atplukdo maždaug 440 km3 gėlo vandens, su kuriuo, žinoma, gauname daugybę miestų paviršinio vandens nuotekų. Tačiau vienu rimčiusiu taršos šaltinių įvardijamos – žemės ūkyje naudojamos trąšos, tais pačiais “upių” keliais pasiekiančios jūrą ir prisidedančios prie negailestingos eutrofikacijos. Žinoma, reikia paminėti, kad prie užterštumo smarkiai prisideda ir prieš tai minėtas faktas, apie jūros uždarumą ir sudėtingą vandens maišymąsį.
Gal ir nelabai didelė mūsų Baltija, bet gali būti gera skalbyklė
- Baltijos jūros dugnas tiksinti bomba. Tai viena iš iliustracijų, kaip anksčiau žmonės tikėjo, kad viskas kas pateko į jūrą – išnyko. Po Antrojo pasaulinio karo nuginklavus Vokietija, siekiant kuo greičiau atsikratyti amunicijos (bombų, minų, sviedinių su fosforu ir nervus paralyžuojančiomis dujomis), “aukštos ir protingos galvos” nusprendė viską palaidoti jūroje – to pasekoje Baltijos jūroje nuskandinti milžiniški kiekiai amunicijos. Tiksliai nežinoma kiek, bet vien prie Vokietijos krantų skaičiuojama, kad nuskandinta apie 1,6 mln.tonų (yra šaltinių, kad bendas palaidotas kiekis gali siekti ir dešimtis milijonų tonų) amunicijos, kurias susprogdinus, būtų padaryta negrįžtama žala jūros gyventojams, o neiškėlus yrančios pavojingos medžiagos, itin kenksmingais cheminiais junginiais, lėtai nuodys jūros gyventojus ir visus tuos, kurie juos vartoja. Jei girdėjote apie istorijas apie”pavojingą kišenėse užsidegantį gintarą”, tai šis kartais išplaunamas fosforas (palaikomas gintaru) ir yra viena iš to pasekmių.
Mėgstate žuvį ir jūros gėrybes?
- Visas pasaulio vandenynas yra “prisisotinęs” mikroplastiko, o farmacinių medžiagų patekimas su nuotekomis yra apskriai kol kas nekontroliuojamas, todėl taip mėgstama afišuoti “jūrinių produktų nauda” jau turėtų būti apsvarstyta. Baltijos jūros žuvys dažnai viršyja sunkiųjų metalų normas ypač arseną (galimai minėtos amunicijos poveikis), todėl iš vaikystės atsineštas tikėjimas, kad reikia valgyti kuo daugiau žuvies, šiais laikais, turėtų po truputėlį keistis į – reikia rinktis žuvis, kurias saugu valgyti. Pavyzdžiui, Švedijoje rekomenduojama, kad nėščios moterys ir vaikai iki 14 metų, Baltijos silkę valgytų nedažniau 2-3 kartus per metus, kitiems – iki 1 karto per savaitę. O apskritai reikėtų turėti galvoje, labiausiai uteršti gyviai žinoma yra tie, kurie maitinasi filtruodami vandenį, pavyzdžiui, dvigeldžiai padarėliai, tokie kaip midijos.
- Ne viskas, kas žydi yra gražu. Kasmet “žydinti” jūra (eutrofikacijos procesas) dar labiau paaštrino bedeguonių plotų atsiradimą ir plėtimąsi Baltijos jūros dugne. Šie bedeguoniai plotai nepalieka galimybės užsiveisti ar čia gyvuoti gyvūnams. Todėl vienas iš didžiausių mokslininkų galvos skausmų šiandien– žmogaus sukeltos eutrofikacijos sumažinimas, kol savo jūros dugno nepavertėme dykuma ar beveik kosmosu.
Baltijos jūros žydėjimas 2005 liepos 13 d. (MODIS-Terra palydovo nuotrauka )(A.G. Kostianoy, 2006 publikacija: Operational Satellite Monitoring of Oil Spill Pollution in the Southeastern Baltic Sea: 1.5 Years Experience)
Kaip išgelbėsim Baltijos jūrą?
Bet, kad nebūtų taip liūdna, reikia paminėti, kad klaidas supratome ir dabar stengiamės judėti tinkama kryptimi.2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kurioje reikalaujama, kad valstybės narės parengtų priemones, skirtas apsaugoti jūrų aplinką, neleisti blogėti jos būklei ir atkurti ją ten, kur įmanoma, tausiai naudojant jūrų išteklius, ir taip pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę sekančioms kartoms. Lietuvoje šią Direktyvą įgyvendina Aplinkos apsaugos agentūra, kuriai labai talkina Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai. Nors pagal paskutinius tyrimus (2012-2017 m.) Lietuvoje bendra jūrinės aplinkos būklė nėra gera ir reikšmingai nepagerėjo (vertinant su ankstesniais metais), bet suprantama, kad dar pireiks laiko, kad pasimatytų taikomų aplinkosauginių priemonių poveikio ir visų šalių priemonių suderinimo teigiami rezultatai.
Ar verta stengtis? Be abejonės.
O ką me darysime?
Kiekvienas galime bent mažyte dalelyte prisidėti prie švaresnės jūros, sveikesnės žuvies ir gražesnio rytojaus. Pradėkime nuo lengvų žingsnių – atliekų rūšiavimo, draugiškų aplinkai pakuočių, ekologiškesnių skalbiklių, valiklių indų ploviklių ir kitų namuose įprastų higienos priemonių. Kiekvienas mūsų ploviklis naudojamas buityje, galiausiai atsidurs Baltijos jūroje, todėl verta bent kartais mintimis įsivaizduoti, ką mes ten per savo gyvenimą supilame.
Dažnai tenka girdėti, kad per sunku, nepatogu arba „ką aš vienas čia prieš visą Kiniją…neverta…“ visada mėgstu atsakyti internetų juokeliu:
„…juk tai TIK vienas mažas plastikinis šiaudelis“ – pasakė 7 milijardai žmonių.
Ir turiu pripažinti, mes taip pat neesame teisuolių ar zerowaster’ių pavyzdys, tikrai ne viskas pavykstą, ne viską ką galėtumėm daryti, darome, bet mažais žingsniais, pradėję nuo ekologiškesnių priemonių judam pirmyn. Ir visada sakau, geriau darykime ne tobulai, po truputį, mažais žingsniais, bet darykime, kad mūsų ateinančios kartos, galėtų mums atleisti.
Šitiek faktų nebūtų be Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto Okeanografijos studijų.
[/fusion_text][/fusion_builder_column][/fusion_builder_row][/fusion_builder_container]
