Kas ta jūrligė ir kaip su ja kovoti
Ar žinote be kokios temos neapseina nė viena buriavimo kelionė? Ko labiausiai žmonės bijo buriavime ir koks pats dažniausias klausimas, kurį užduoda KIEKVIENAS pirmą kartą lipantis ant laivo? Paslaptingasis baubas jūrligė. Ar sups? Ką daryti jei sups? O jei bus bloga? Kokius vaistus pirkti nuo jūrligės ir kaip išgyventi???
Svarbiausia kovoje yra pažinti savo priešą, todėl apie viską nuo pradžių…
Ir kaip tokios nuostabios pasviros akimirkos gali versti jaustis blogai???[/caption]Pradėkim nuo teorijos. TAi iš kur ta paslaptingoji jūrligė ir kodėl toks romantiškas pasibuvimas ant laivo gali priversti jaustis blogai? Įdomiausia tai, kad dėl visko kaltos yra mūsų smegenys ir vestibiuliarinis aparatas. Nesileidžiant labai į smulkmenas paaiškinimas būtų toks – akys matydamos nenatūraliai pakrypusį ir judantį vaizdą, nusprendžia: “… jau užsiragavai čia kažkokių nesamonių… apsinuodijom, bloga, reikia valytis…”, o išvalyti galima, žinoma, tik viską šalinant iš skrandžio. Kai kurių žmonių vestibiuliarinis apartas yra išmanesnis ir jiems jūrligė tiesiog nepasireiškia. Nuo ko tai priklauso, labai sunku pasakyti… Pastebėjom, kad labai gerai ant laivų jautėsi pilotai, parašiutininkai, parasparnistai, mėgstantys keliauti mašinomis, net, virtualių realybių entuziastai ir atrakcionų mėgėjai. Bet tai NE TAISYKLĖ, pvz. mane lengvai užsupa mašinoje ir kalnuose, bet laivuose ne, todėl net ir jei bijote supuoklių, savęs nurašyti tikrai neverta.
Nors čia ne jūrligė, o tik naktinė vachta (budėjimas), bet sergantieji atrodo maždaug taip[/caption]Ar visiems taip būna?
Tikrai ne! Ir kol neišbandėte jokiu būdu savęs nenurašinėkite. Kartais buriuojantys žmonės kelionėse jautėsi blogiau, negu jų pirmą kartą pasiimta žmona ar draugas, silpnesnės sveikatos ir vyresnis, jautėsi geriau nei stiprus jaunuolis, ir jokio loginio ryšio negalime tame konstatuoti, o jokios supergalios nebūtinos. Neretam jūrligė tiesiog nepasireiškia apskritai.
Ar sups?
Tai tenka nuolatos kartoti ir akcentuoti… Priklauso nuo to KUR ruošiatės plaukti. Pvz. Jei plauksite Kroatijoje, Graikijoje geru oru tarp salų, sups panašiai tiek kiek baidarėje mariose. Jei kalbame apie ilgus atstumus atviroje jūroje arba vėjuotas sąlygas – greičiausiai pasups. Taip pat priklauso ir nuo KADA. Jei ruošiatės vasara šampaninėms atostogoms Viduržemyje – atsiplaiduokite, jei esat pasiryžę šokti į pačia “mėsą” Šiaurės jūroje, Atlante, Baltijoje – nusiteikite, kad šampano gali ir neprireikti. Tai pat, būna, kad kartais sutarta diena nėra pati tinkamiausia atsišvartavimui, todėl būtina atsižvelgti į orus ir jei reikia pralaukti.
Ar jūrligė praeina?
Kiek teko matyti, paprastai praeina per vieną – dvi dienas. Jūsų organizmas tiesiog prisitaiko prie būsenos ir pradeda gyventi siūbuojantį gyvenimą 🙂
Jei jau praėjo tai jau daugiau nepasikartos?
Deja… Tai ne vėjaraupiai. Jei bus dideli tarpai tarp plaukimų, pirma diena visada gali būti sunkesnė. Be to, organizmas prisitaiko prie tam tikro bangavimo diapozono, tad jei staiga oro sąlygos kardinaliai pasikeistų (pvz. kad ir mums patekus į rimtą audrą) greičiausiai baubas užsuktų pasisveikinti.
Ar jums buvo/ vis dar būna?
Jau nebelabai, bet seniau, kol neturėjom jachtos, Simui būdavo pirmą pusdienį rimtesniuose sąlygose, bet jis nelabai kreipdavo į tai dėmesį (na, vyriškai eidavo ir darydavo ką reikia), man prastomis sąlygomis, pasireiškė galvos svaigimu ir mieguistumu.
O jei nepraeis?
Neištreniruojamas vestibiuliarinis aparatas yra labiau organizmo anomalija negu norma ir tai pasireiškia labai labai mažam skaičiui žmonių, tai nereikia tikėtis, kad išlošėt šią loteriją. Žmonės mėgsta iš karto save nurašyti ,,..man tai tikrai bus blogai, vemsiu visas atostogas…” 99 procentais tai nepasitesina.
Kaip jūs susitvarkot?
Na, pirmą kartą susidūrus su rimta jūrlige, nemeluosim nėra malonu, vaizdas važiuoja, pykina… Bet vėliau ilgiau plaukiojant net ir užklupus jūrligei galima gyventi. Panašus jausmas kaip turint galvos skausmą, nemalonu, bet gyventi galima, bet svarbu žinoti, kaip su tuo kovoti.
Ar gali kas padėti?
Na štai ir aptarsime visus mitus ir nemitus ką daryti jei tas baubas visgi ateina.
Vaistai. Vaistų yra begalybės – homeopatinių, lenkiškų, rusiškų ir kokių tik norite, bet mes visada rekomenduojam jų nevartoti. Kodėl? Visų vaistų esmė yra “atjungti kaltininką”, todėl dažniausiai vaistai užmigdo vestibiuliarinį apartą, ko pasekoje užmigdo ir jus, gal ir nebepykina, bet labai ilgai ir skaniai miegat. Tuoj gausim argumentų apie tuos “su kofeinu”, tai teko gyvai matyti ir jų veikimą: nebuvo bangavimo žmogus buvo žvalus ir džiaugėsi, kad vaistai veikia, atsirado bangavimas, pradėjo supti, užmigo išmiegojo iki sustojimo. Nesakom, kad tai taisyklė, bet gali būti, kad kofeinas prieš jūrligę neatsilaiko. Taigi apibendrinant, susitaikykit, arba vaistai veikia kaip placebas arba mikdo. Antra priežastis kodėl skatinam jų nevartoti: atjungus aparatą jis nesitreniruoja, todėl jei laukia ilgesnis plaukimas geriau diena pagulėti ir apsiprasti, o likusiomis mėgautis plaukimu, negu tiesiog atsibudinėti vis skirtinguose uostuose ar jaustis lengvai apdujus. Ir paskutinė dalis, kodėl vaistai nėra gėris (vėlgi patys gyvai matėm) – juos reikia gerti tiksliai kas kelias valandas… Išgėrus pirmuosius, žmogus jautėsi puikiai, kalbėjo, valgė, nuėjo pasnausti ir ups praleido tabletės išgėrimo laiką (nes miegant tai buvo sunku padaryti), ir viskas prasidėjo pilnu gražumu, o išbristi kai jau prasideda sunku… Todėl išvada, su vaistais jūs tik atjungiate, ir ne treniruojate savo aparačiuko o taip galit praleisti visą buriavimo gražumą.
Natūralūs metodai. Ką daryti ir ko nedaryti jei užklupo jūrligė.
Svarbiausia taisyklė neužsisupkite. Pirmiausia jei jaučiate kad galva sunkėja, ima miegas, tai užkirskite tam kelią ir nelaukite kol visas gražumas prasdidės.
Taisyklė numeris vienas: Jei jaučiate lengvą svaigimą, mieguistumą, jokiu būdu, neikite į vidų (ten viskas suprastėja 10 kartų ir veda tikrai ne į gerą), nežiūrėkit į telefonus ir neskaitykite knygų. Geriausiai žiūrėkite į tolį, į stabilius paviršius, arba raskite prasmingą veiklą ant denio.
Jūrligė yra mūsų smegenų sukeltas/sukurtas blogumas, kuris realiai neegzistuoja, todėl bet kokia veikla užimanti smegenis, viską nuima kaip ranka. Geriausias ir paprasčiausias būdas užsiimti naudinga veikla jachtoje – VAIRUOTI! Išbandytas, patikrintas ir dažniausiai veikiantis būdas (jei gąsdinatės, kad nesugebėsit, patikėkit, tikrai sugebėsit).
Imbieras. Imbieru paremti visi homeopatiniai vaistai nuo pykinimo. Negalim paaiškinti cheminio veikimo principo, bet imbieras suaktyvina skrandį, aštrumas šiek tiek grąžina į realybę ir atjungia smegenis nuo jų pačių kuriamų problemų, todėl šilta arbata iš termoso su imbieru, mažais gurkšneliais, tikrai nepakenks.
Kitas būdas citrinos gėrimas (arba citrinos pridėjimas į imbiero arbatą). Citrina nepaisant to, kad yra rūgšti, iš tikro yra šarmas, todėl labai gerai nuima rūgštėjimo jausmą kai pykina. Todėl pasidaryti vandens citrinos gėrimą ar ja papildyti imbierinę arbatą yra labai sveika ir naudinga. Bet labai svarbu, gerti nuolat ir mažais gurkšniais, jei pykina neužsiverskite pusę puodelio, gali suveikti ir priešingai.
Maistas. Jei pykina, tikrai nesinori galvoti apie maistą, BET neretai maistas gali net pagelbėti. Dar iš senosios jūrininkų mokyklos atėjęs mokymas – valgyti sausą maistą. Ką tai reiškia? Ne sunkų maistą, bet SAUSĄ, tai yra džiūvesėliai, bandelės, tai suteiks skrandžiui daug veiklos, nukreipiant jo visą dėmesį į virškinimą ir jis pamirš, ka yra kitų problemų. Jokiu būdų nevalgykite riebaus, ar ilgai skrandyje kliuksinčio maisto.
Stiprūs gėrimai. Yra sakoma, kad pradėjus supti, išgėrus stipraus gėrimo aparačiukas “susiniveliuoja” su alkoholiu, smegenys nusprendžia, kad kadangi jau geriam tai viskas čia ok su tuo pokrypiu ir žmonėm kaip mat pagerėja. Jei apie mūsų patirtį, patys neesam bandę, bet esam matę vieną atvejį, kai tai suveikia teigiamai ir kokius tris atvejus, kai suveikia neigiamai. Tai čia toks sakyčiau 50:50…jūsų teisė rinktis. Bet tas smarkiai propaguojamas Lietuvoje “laivo bilietas”, Neptūno pasveikinomas, prieš, per ir po… kartais kvepia labiau rusiška mokykla, nei tikrove. Beje, kas įdomu, vakariečiai (anglai, prancūzai, ispanai, net australai) tradicijų, gerti “nuo supimo” arba 15 kartų per sezoną pilstyti jūrą stipriaisiais gėrimais neturi…
Pusiausvyros laikymas. Šitas reikalas įdomus. Neteko išbandyti, bet skamba labai daug žadančiai. Taigi vienas draugas pasidalijo šiuo būdu, matęs tai darant tikras buriavimo pasaulio žvaigžes šiaurės Atlante. Pasirodo tai pasaulyje gana žinomas būdas, kai supa (ypač prastuose oruose) reikia atsistoti suglaudus kojas ir nesilaikant už nieko, bandyti išstovėti ir išlaikyti pusiausvyrą. Pradžioje tai gali atrodyti kaip velnio išvarymo šokis, bet jūsų vestibiuliarinis aparatas taip užsiima bandymu išstovėti, kad pamiršta, kad turėjo kitų bėdų. Sako padeda. Nebandėm, bet skamba tikrai įtikėtinai ir logiškai.
Ausis. Šis būdas skamba kur kas mistiškiau – reikia užkimšti vieną ausį, taip tikintis apgauti savo smegenis, kad jos pagalvotų, kad kažkas blogai su jūsų ausim, o ne jums. Bandė mūsų svečiai neatrodė labai laimingi, sunku komentuoti, bet galite išbandyti, nes jei supa, bandyti įvairius variantus, laiko užteks.
Kinietiški žaisliukai. Rinkoje galite rasti apyrankes, akinius su vandeniu, kurie apsaugo nuo supimo. Negalim pakomentuoti, nes nei mes, nei mūsų svečiai jų niekada nebandė, bet… Jei akiniai dar turi kažkokią logiką (kad suniveliuos jūsų žvilgsnį į pasaulį), bet magnetinių apyrankių ryšį su ausimis ir akimis rasti tikrai sunku, bet nenorim kritikuoti, išbandykite, o gal tai yra tai ko jums trūksta.
Venkti užsikrėtusiųjų. Nuskambės gana piktai, bet jei nesijaučiate gerai, nežiūrėkite į jau bloguojančius ar vemiančius kolegas. Geriau pasitraukite kitur, klausykit muzikos, eikite į vidų ir atsiskirkite nuo tokios aplinkos. Neduokite priežasčių smegenims, patikėti, kad jos teisios ir įtraukti jus į tą patį liūną. Beje sako ausinukai su muzika, labai gerai padeda….
Gulėjimo padėtis. Jei jau yra tkrai blogai ir niekas nebeišeina, žinoma, geriausiai yra gulėti. Bet gulėjimui būtinai išsirinkite pačia žemiausią vietą laive (tai tikrai ne priekines kajutes), kur bus mažiausia supimo amplitudė (ties laivo centru, arčiausiai grindų), patogiai įsitaisykite (sako, kad padeda gulėjimas ant pilvo), šiltai apsiklokite, užsimerkite ir dar geriau užsikimškite ausis ausų kimštukais. Toks išorės izoliavimas, leis greičiau užmigti ir taip blogai nebesijausti, o aparčiukui padės greičiau išsitreniruoti.
Hamakai. Deja, šiuolaikinės jachtos nedidelės ir juose įtaisyti hamakus ne taip paprasta. Senieji burlaiviai, buvo dideli, be mažų kajučių, o jų apatiniuose deniuose įgula miegodavo hamakuose. Vienareikšmiškai, gulėjimas hamake, tikrai galėtų gerokai sumažinti jūrligės kančias, nes jūs siūbuotumėte kartu su laivu.
Gėda. Paprastai visi žmonės (o ypač nors kiek buriavę), sako, kad jiems viskas yra labai gerai, net jei vizualiai jų veidas jau žalias. Visi tarsi žino, kad taip yra natūralu ir normalu, bet daugybė žmonių tai priima kaip gėdą ir silpnumą. Nors nuėję į treniruoklių salę, nečiumpa didžiausio svarmens (net jei namie padarė 10 atsispaudimų), ir nepuola į didžiausio miesto pagrindinę gatvę, niekada nevairavę, nes pirmą kartą sėkmės tikėtis būtų sunku… Todėl, jei jau taip atsitiko, supraskite nieko čia gėdingo, gali tekti pasitreniruoti, bet nereikia apsimetinėti ir meluoti iki paskutinės minutės, tai nereiškia, kad jūs tam nesutverti ar silpni, jums reikia tik pasitreniruoti.
Dėmesys aplinkiniams. Jei jau pasisekė ir jaučiatės gerai, labai svarbu – reikia apžiūrėti ir savo kolegas (nes jie iš karto gi neprisipažins, nes nu gi GĖDA) ir užbėgti įvykiams už akių, pvz., neleisti eiti į vidų, paduoti vandens, padaryti abatos, liepti vairuoti (prižiūrimai), bet neduoti svarbių darbų su virvėmis. Tai kokie tie simptomai? Pirmiausia, nenatūrali veido spalva, žmogus atrodo pabalęs, pablyškęs, pažalsvėjęs (tai gerai matyti plika akimi). Dažnai tie kurie nelinkę pripažinti, kad jiems blogai tampa apatiški. Pvz. plepus žmogus užtyla, po keletą kartų reikia kartoti, ar prašyti kažko, kad atkreipti dėmesį, kartais padaro visiškai elementarias klaidas, kurių prieš tai nedarė. Tokiais atvejais, reikėtų nepykti, o bandyti pagelbėti žmogui ir apsimesti, kad tai visai ne jūrligė.
tai ne pasaulio pabaiga, tai tik menkutis galvos skausmas į kurį susikaupus galima ir nekreipti dėmesio, reikia daug vairuoti, krimsti džiūvesėlius ir laikyti pusiausvyra, kai smegenys ir skrandis užsiėmę nebėra laiko smegenims išgalvoti nebūtų problemų.
Pabaigai… Dar kartą akcentuosim, jei ruošiatės paisplaukioti tarp salų Viduržemyje, nustokite jaudintis, nesups ten, o jei ir sups vienas mohito, maudynės žydrame vandenyje, pasakiški kraštovaizdžiai greitai suniveliuos viską į savas vietas ir pamišite, kad dėl to jaudinotės. O jei ką tik “pasirašėte”, su draugeliu pervaryti laivą per Atlantą, o dar nebuvote ant jachtos tai susitaikykit pora dienų greičiausiai lengviau ar sunkiau pasups, tik reikia žinoti, kokių veiksmų imsitės ir kaip su tuo susitvarkysit. BET nepamirškite, tai ne pasaulio pabaiga, tai tik menkutis galvos skausmas į kurį susikaupus galima ir nekreipti dėmesio, reikia daug vairuoti, krimsti džiūvesėlius ir laikyti pusiausvyra, kai smegenys ir skrandis užsiėmę nebėra laiko smegenims išgalvoti problemų.
Nors jūrligė yra gana giliai įsišaknijusi baimė, bet galiu pažadėti, kad net ir tam baubui užsukus į jūsų kiemą, galiausiai vistiek liks kur kas labiau viską viršyjantys neišdildomi įspūdžiai, todėl neleiskite baimėms atimti nuotykių ir nepamirškite, šią problemą jums sukūrė smegenys, su jomis ir reikia kovoti ir viskas yra įmanoma!
…galiausiai vistiek liks kur kas labiau viską viršyjantys neišdildomi įspūdžiai…