Kaip pasiruošti audrai “ant inkaro”
Pailsėję krante dalinomės savo pirmųjų metų įspūdžiais apie mūsų mintis ir patirtis gyvenant (kybant) ant inkaro. Šiandien dalinamės labai panašia tema, kaip išgyventi blogą orą ant inkaro. Paprastai kursų praktikoje gyvenimas ant inkaro audroje būna neįtrauktas į programą, daugiau kalbama apie buriavimą audroje, todėl sulaukiam nemažai klausimų, kokie mūsų receptai prieš blogus orus inkaravietėje. Atkreipiu dėmesį, kad kalbame apie tai su kuo patys susidūrėme, kokius apsaugos būdus renkamės ir po kol kas tai pasitvirtino škvaluose ar nelabai didelėse audrose, todėl šie receptai gali visiškai netikti uraganams, kurie darosi nereti svečiai.
- Inkaras. Gyvenant ar ruošiantis gyventi ant inkaro, svarbiausia žinoma yra INKARAS, šioje vietoje taupyti NEGALIMA. Mes patys naudojame Rocna Nesigilinant labai į gamintojus (yra ne tik Rocnos), tokio tipo inkarai yra laikomi naujos kartos, kurie bent šiai dienai konkurentų rinkoje neturi. Jų pagrindinė ypatybė – esant tempimui, šie ne aria dugno, o smenga gilyn. Dydis parenkamas pagal gamintojo nurodytą lentelę, todėl nurodymų reikia taip pat laikytis netaupant. Toks naujos kartos inkaras mūsų laivui kainavo apie 600 eurų. Nemenka suma, bet po viso sezono, galime garantuoti, kad vertėjo, kiekvieno euro cento. Visi geri atsiliepimai yra tikra tiesa ir dar šimtą pridėtumėme nuo savęs, smenga greitai, įsikabina tvirtai, ir nepaisant kintančios vėjo krypties neatsipalaiduoja apsisukęs.
Nauju pirkiniu nenusivylėme
- Tinkama vieta ir dugnas. Net ir pats geriausias inkaras negali padėti, jei prastai išsirinksite vietą kur apsistoti. Todėl, pirmiausia, labai svarbu, kad vėjas būtų nuo kranto ir audros metu nesupūstų didelės bangos (kas net geriausiam inkarui gali būti rimtas iššūkis), o taip pat atsitikus neplanuotiems įvykiams (prie ofshorinio vėjo) dar turėsite nemažai laiko svarstymams ir sprendimams. Taip pat, besirenkant vietą, labai svarbus dugnas, geriausiai laiko smėlis ir molis, prasčiausiai – žolės, akmenys ir kriauklės.
- Vieta inkaravietėje. Liūdna dalis ta, kad dažnai, daugiausia žalos padaro, ne gamta, o kaimynai. Todėl visada stenkitės pasirinkti patį atokiausią kampą nuo kaimynų. Jei jūs ir galite atsakyti už savo laivą ir veiksmus, ne faktas, kad tą gali ir jūsų kaimynai, mes patys turėjome, labai pavojingą pamoką. Todėl jei ruošiatės ateinančiam škvalui, geriau persiinkaruoti atokiau nuo visų arba bent jau pirmoje eilėje, negu laukti ir tikėtis iš kaimynų, kad esant pavojui jie pasielgs tinkamai.
Būna kaimynai ne juokais priartėja ir kelia grėsme abiems
- Grandinės kiekis. Pasirinkus gerą ir saugią vietą svarbu ir tinkamai užsiinkaruoti. Inkaras turėtų būti įsmiges (kaip tinkamai inkaruotis galite paskaityti šiame straipsnyje), o inkaro grandinės turėtų būti išleista bent 5 gyliai. Jei orai visai prastėja, galima išleisti dar porą gylių, bet NE PER DAUG. Pavojinguose oruose, negalima leisti grandinės iki begalybės, nes esant per dideliam atstumui nuo inkaro, laivas gūsiuose tiesiog ims buriuoti nemažu spinduliu, kas labai pavojinga ir kenksminga pačiam laivui.
- Inkaro grandinės gervės apsauga. Nepalikte ir nelaikykite viso laivo svorio, ant grandinės gervės. Mūsų atveju, mes naudojame virvę su metaliniu šekelių, kurį įsegame į grandinę, o kitą galą užtvirtiname ant klampės, grandinės išleidžiame tiek, kad įtampa liktų tik ant virvės. Mūsų pavyzdys nėra pats geriausias, nes norint atsegti šekelį reikia jį pasiekti ranka, o tam reikia įtraukti apie metrą grandinės. Geriau reikėtų naudoti specialų grandinės kablį ir dvi nailonines virves parištas ant skirtingų klampių, kurias atpalaidavus kablys išsisiega pats. Detalesnė informacija gali rasti šiame straipsnyje apie inkravimosi patarimus.
- Laivo denis. Jei jau esame saugiai užsiinkaravę, atokiau nuo kaimynų ir matome atslenkančią nieko gero nežadančią juodą sieną, žinoma kitas žingsnis apsaugoti, visą likusią įrangą t.y. uždarom visus liukus, suvyniojam visus biminius, sprayhoodus, nurenkam visus minkštukus, virves, viską kas nereikalinga sunešam į vidų, viską ką gali nuplėšti/nutraukti aprišam papildomomis virvėmis. Tiesa, vienas dažniausiai matomų kaimynų nuostolių audrose, tai nuo didelių gūsių išsivyniojanti genuja, atkreipkite dėmesį, kad genuja turi būti pilnai suvyniota, o stabdžiai uždaryti. Mes prieš audras dažniausiai ją dar apsukame papildomą virvę.
Paprastai pasiruošti blogiems orams laiko yra
- Pasiruošimas išplaukimui. Būna, kad nieko negali padaryti ir gamta yra stipresnė už visus tavo išankstinius pasiruošimus, todėl bet kurią akimirką gali tekti susirinkti inkarą ir plaukti į jūrą, nemalonu, bet taip yra saugiau. Taigi dėl šios priežasties ateinant rimtiems reikalams, viskas viduje turi būti paruošta plaukimui, viskas savo vietose; įsijungiam elektroniką, kad sekti savo gylį, padėtį ir vėjo greitį, šalia paruošiam liemenes.
- Bortų apsauga. Nors mes esame gerai išauklėti buriuotojai, bet vieną pamoką kurią išmokome – tai inkaravietėse ant borto laikyti bent po porą paruoštų kransų, nes jų gali prireikti bet kurią sekundę ir bėgti į savo “skaldukus”, jau laiko paprastai nebebūna. Žinoma, šie turėtų būti gerai pritvirtinti, kad audros metu neišskristų lauk.
- Budėjimas. Prastėjant orams, kad ir kaip pasitikite savimi/laivu, budėti yra būtina. Nesvarbu ar kokpite ar viduje, svarbu, kad galėtumėte sekti ir greitai reaguoti į situaciją. Paprastai škvalai ilgai netrunka, todėl užėjus tokiam, budėti nėra sudėtinga, jei rimtos audros užsibūna keletą dienų, galima skirstytis vachtomis. Net ir labiausiai pasiruošus, galimybių ir nutikimų vistiek yra begalės, todėl budėti būtina ir dėl saves, ir dėl kaimynų.
- Apsauga nuo žaibų. Žaibai dažnas audrų ir škvalų palydovas, o aliuminis stiebas ant vandens tikrai neretai juos pritraukia. Nors techniškai stiebas turėtų turėti įžeminimą, tačiau vieša paslaptis buriuotojų bendruomenėse, kad kažkodėl kai reikia niekas nesuveikia. Taigi, pati pigiausia ir efektyviausia apsauga nuo žaibų – ant vanto prikabinti metalinę grandinę ar trosą ir ją už borto nuleisti į vandenį, taip nukreipiant žaibą lauk. Taip pat telefonus, planšetes ir kompiuterius sukišti į orkaitę ir saugiai uždaryti. Nors šie patarimai gali skambėti juokingai, bet kalbėjome su elektrotechniku, tiekiančiu ir montuojančiu įrangą superjachtoms ir jis patvirtino, kad tai tikrai ne mitas. Patys tai darėme nors tiesiogiai suveikimo neišbandėme.
Tiek tų patarimų apie pasiruošimą blogiems orams, bet žinot kaip būna… mes planuojam ir ruošiamės, o kažkas aukštai šypsosi… Taigi apie tai, ką daryti jei jau nepasisekė.
- Jei inkaras neišlaikė. Teks susirinkti inkarą ir plaukti į jūrą. Galima apsidairyti, gal netoliese yra kokia salelė, didelės uolos, kur pasislėpus už jų, galima sukti ratus, saugantis bent jau nuo bangų. Svarbu visuomet rinktis tokias vietas, kur vėjas pučia į jūrą, ne į krantą, kad atsitikus, kažkam neplanuotam (pvz. užgesus varikliui) tuėtumėte galimybių ir laiko.
- Jei kaimyno inkaras neatleikė ir matote jį skrendantį į jus, kuriate variklį ir traukiatės į šoną nuo kelio kiek jums leidžia jūsų inkaras, jei pasiseks, šis praeis pro šalį, jei mažiau pasiseks – bumtelėsite šonais, bet išsaugosite laivus, jei nepasiseks šis pasigaus jūsų inkarą ir teks dar kurį laiką pavargti.
- Jei jūs arba kaimynas audroje susipynėte inkarais, saugiausias būdas, prisidėti daug kransų (fenderių, minkštų burbulų ant borto) ir abiems užsikūrus variklius, tiesiog prilaikyti savo laivus, kad šie nesidraskytų ir nesidaužytų audroje, žodžiu, pora valandų teks paplaukti vietoje, o viska išsiaiškinsite ir išsipinsite orams nurimus.
Ir pabaigai nuosekliai einant link blogiausių scenarijų. Eilė dalykų kurių jokių būdu nereikėtų daryti škvaluose/audrose:
1. Imtis, greitų emocijom ir išgąsčiu priimtų sprendimų, jų gerai neapgalvojus;
2. Šokti į vandenį ko nors painioti, rišti (be atsarginio plano, apsauginių ( laikymosi/įsikibimo) virvių, gelbėjimosi priemonių ir pagalbos/priežiūros ant denio);
3. Plaukti į uostus, būna, kad žmonės išsigandę audros nusprendžia pačiame įkarštyje plaukti į uostus (tai vienas iš tų išgąsčio emocijos sprendimų), tai ypatingai pavojinga ir dėl parkavimosi galimybių prie didelių vėjų ir dėl to, kad prie tam tikros vėjo ir bangos krypties, kartais uostų įplaukimai gali virsti tikrais mirties spąstais.
Audrose ir bloguose oruose svarbiausia yra nepanikuoti, apsvarstyti savo planus (kad ir kaip tai atrodytų beviltiškai, laiko užteks) ir nepamiršti, kad laivai audras, susidūrimus ir net išmetimus į krantą išgyvena ir galiausiai plaukia toliau, o žmonės – ne, todėl saugokite save ir savo artimuosius.
