O po burėmis smagu…

O po burėmis smagu…

Viena pagrindinių mūsų kelionės  idėjų – gyvenimas su burėmis ir vėju. Taigi prieš tai trumpai pristačiau, kaip ir kodėl mes atsidūrėme Kanaruose. Kadangi ne visi ištvėrė prieš tai buvusį ilgą postą, tai priešistorė tokia. Vienas vyras išsinuomavo atostogoms jachtą ir pasiėmė du draugus, kadangi jie be buriavimo patirties, jam vienam buriuoti vandenyne šiek tiek per sudėtinga, todėl jis ieškojo pagalbos. Mums tobula galimybė – pakeliauti, rinktis patirtį ir susipažinti su vandenynu. Taigi išsprendę visus pradžioje įvykusius nesusipratimus, pagaliau mes buvome pasiruošę iškeliauti. Pirma kelionė Gran Kanarija – Tenerifė, kur charter’io kompanijos atstovai turėjo mus šiek tiek patvarkyti jachtą.

Buriavimas prasideda

Ši kelionė truko apie 20 valandų, turėjome apie 2,5 metrų bangas, šiek tiek štiliaus, šiek tiek lietaus ir tarpais vėjo gūsius iki  32 mazgų (apie 16 m/s). Kaip visuomet pirma kelionė po pertraukos, kol tavo organizmas prisitaiko prie nuolatinio siūbavimo būna šiek tiek sunki, truputį supa, norisi miego ir visuomet pradedi svarstyti ar tikrai tu to nori ir ar tas planas geras? Bet visumoje, visi pasiūbavom, viskas praėjo gerai, nieko labai ypatingo tik naktį labai maloniai pradžiugino šokinėjantys delfinai.

 Pirmasis plaukimas ramus

Vairavimas visada geriausias vaistas nuo supimo

Nuotraukų iš plaukimo nėra daug, nes jei oras geras apart vandenyno žydrynės nelabai ir yra ką fotografuoti, jei rimti dalykai vyksta, apie nuotraukas ir vaizdus jau nebegalvoji… Taigi pirma kelionė praėjo pakankamai sklandžiai, pasiekėm neišskirtinį uostelį ir ruošėm planus sekančiai kelionei… o apie tai jau bus ilgaaa istorija.

Taigi vienas pagrindinių dalykų buriavime yra planavimas (gerai, kad yra Simas, nes aš ne plano žmogus…). Taigi viskas prasideda nuo to, kad pirmiausia tikrinam orų prognozes ar nematom audrų ar kažko kito negero, ko nenorėtumėme pasitikti atvirame vandenyne, tada pagal vėjo kryptį, stiprumą ir bangas žiūrime kur galime nukeliauti.

Laivas ne visada gali plaukti, ten kur tau norisi, pavyzdys neburiuojantiems: tu esi Maljorkoje labai nori į Italiją, bet vienintelė vieta kur nepalankios prognozės leidžia tau atsidurti – Afrika. Taigi, ruošėmės kelionei, kūrėm maršrutą, tikrinom prognozes ir planas Tenerifės pietūs – La Palma buvo paruoštas įgyvendinimui.

Planas maždaug toks…

Atsargai, jei kas nepavyktų tarpe turėjome salą La Gomerą. Prognozės nežadėjo tobulų orų, bet net ir pagal blogiausią scenarijų mes turėjome galimybę tai įveikti. Planas – palei Tenerifės krantus kilti aukštyn iki šiaurės, tuomet sukti į La Palmą. Dar ko nepaminėjau… nepaisant to, kad mes esame viduryje vandenyno, kas beveik visuomet garantuoja vėją ir bangas, tačiau tarp salų mes visuomet turime akseleracines vėjo zonas kas tai yra? Visos salos yra labai aukštos, turi milžiniškus kalnus ir vulkanus, todėl per Atlantą įsibėgėjęs vėjas “kliūna” už kalnų ir “suteka” į centrą. Todėl tarp salų ir iškyšulių susidaro “vėjo tuneliai” kur pastovus vėjas šokteli labai smarkiai ir labai daug…

Taigi įvertinę visas sąlygas turėjome planą  – kuris turėjo trukti apie 16 valandų ir kad atsidurti normaliu laiku naujoje saloje ir uostelyje, turėjome išjudėti apie  10 vakaro.

Išjudėjome iš uostelio

Atsišvartavome puse 10 vakaro, mums su Simu atiteko pirma vachta (budėjimas laive). Pradžia buvo tobula –  pilnatis, viską apšvietė taip tarsi būtų diena, nebuvo bangų, nebuvo vėjo, plaukėm su varikliu ir vienintelis dalykas ką reikėjo padaryti tai išlaikyti suplanuotą kursą. Besidžiaugdama pilnaties apšviestais kalnais, balta Teidės viršūne, mažytėmis bangomis ir jaukia naktimi, vairavau, kol visi aplink miegojo.

Viskas prasidėjo tiesiog tobulai

Ramybė turėjo tęstis maždaug iki 5 ryto (planas po mūsų vachtos buvo pailsėti). Bet tik pasibaigus mūsų vachtai, kažkaip ne visai pagal prognozę pradėjo kilti bangos. Kai bandžiau pamiegoti kajutėje, jachtos priekis taip daužėsi į priekines bangas, kad atrodė kad kažkuriuo metu laivas neatlaikys… puse valandos bandžiau kažkaip užmigti kol pasakiau, kad užteks šito šokinėjimo lovoje ir išėjau į lauką. Lauke bangos vis didėjo, laivas tai trankėsi į bangas, tai slydo šonu ir padėtis vis rimtėjo.

Nuotrauka iš leidinio buriuotojams apie buriavimą Kanaruose (Vietiniai orai)

Kai pasiekėm planuotą Tenerifes vakarinį iškyšulį nuo kurio turėjome sukti ir išplaukti į atvirą vietą, vaizdas tikrai buvo kaip siaubo filme. Mėnesienos apšvietime, supomės milžiniškose bangų kalnuose, o priekyje didžiulės uolos  ir skardis, apgaubtas, pilkų juodų debesų, kur jau nebeįmanoma suprasti kur baigiasi vanduo ir prasideda dangus, ties šiuo iškyšuliu atrodė, kad vandenynas maišosi su dangumi. Prisisegę saugos diržais ir pilnomis akimis druskos dar bandėm plaukti tolyn, tikėdamiesi, kad už iškyšulio vėjas išsilygins.

Viduje būti jau nebenorėjo niekas, diržai prisegti…

Bet horizontas nieko gero nežadėjo, todėl nutarėme suktis į atsarginį planą iki kurio reikėjo dar pasisiūbuoti apie 4 valandas. Apsisukimas jachtai tokiose sąlygose, taip pat labai įsimintinas, net jei ir padarai viską pagal rekomendacijas ir taisykles… Jachtos užpakalį pradeda kelti ant 4 metrų bangų ir tarpais laivas slysteli šonu, priversdamas tave visomis keturiomis galūnėmis įsikibti į bortus. Ka reiškia suptis, ant tokių bangų? Palyginimui, kai laivas ima slysti banga, viduje per širdį ir skrandį pereina tas laisvo kritimo jausmas, kaip vaikystėje atrakcionuose, tik dėl mažo atstumo žinoma jis trumpas… Tas slydimas nuo bangų tik apsisukus, buvo pirmas kartas, kai jau pasidarė labai nejauku, o dar prieš akis laukė ,,vėjo tunelio” kirtimas. Galiausiai apsipratus su nuolatiniu “laisvu kritimu širdyje” viskas tarsi normalizavosi ir apsipratom, prisisegus diržais ir įsirėmus visomis galūnėmis atrodė net snūstelėjau. Artėjom prie La Gomeros ir vis ryškesnės šviesos, labai džiugino. Tačiau, kuo arčiau buvom uostelio tuo smarkiau pūtė vėjas… nors pagal vėjo kryptį atrodė, kad priartėjus jis rims ir mes įsuksime, taip neatsitiko. Taigi… Naktis. Supamės ant 4 ir tarpais 5 metrų bangų, vėjas pučia taip, kad nuo bangų viršūnių nupūtinėja vandenį ir taško jį ant veido, stovim šlapi, vėjas įsisimarkavęs iki 40 mazgų (apie 20m/s) ir mes negalim įsukti į uostelį, laivas tiesiog fiziškai negali pasisukti į uostelį, nes jį tiesiog nupučia. Apsukę tris ratus prie uosto vartų (prieš akis vartai, uolos ir bangos) pasiduodam ir ieškom kelio atgal. Tikrąją ta žodžio prasme ieškom, vietos kur įmanoma plaukti… ačiū dievui, pasirodo, kad turėtumėme pataikyti į Tenerifę, todėl sukamės atgal.

Koks jausmas, audroje tarp pasišiaušusių bangų, kai skaičiavai akimirkas iki uosto, sužinoti, kad plauksim dar 4 valandas atgal? Ne koks… nepaisant to, kad visų veidus nudažo neviltis, jau antrą kartą pasidaro labai nejauku, nes jei prie uostelio turim tokį vėją, tai ką sutiksime tame “vėjo tunelyje”? Sukam atgal.

Tačiau nuo šios vietos jau už valandos pradeda viskas eiti gera kryptimi, nes ima tekėti saulė, vėjas išsilygina, bangos didelės bet vienodos, laukiam naujo uostelio. Dar po keletos valandų pasiekiam Tenerifės užuovėją vėjas rimsta, bangų beveik nelieka, saulėje džiovinamės ir šildomės ir tada pasirodo jie – mano taip svajoti ir laukti DELFINAI. Pamatom keletą iš toli, tačiau nubėgus į priekį, jų daugybė, jie šokinėja, plaukia, nardo, visi tyliai cypiam iš laimės, spoksom ir filmuojam. Simas nusprendžia dar ir panardyti su jais… taigi šioje vietoje, visų veidai vėl laimingi, tikras siaubo filmas virto šeimyniniu sekmadienio romantiniu filmu.  Ir čia ta vieta kuri kartojasi nuolatos…

Nardymo su delfinais akimirkos (įsijunkite garsą)

Vandenynas atrodo tave skriaudžia, išbando ir tuo metu galvoji “daugiau niekada gyvenime…” ,,…kokio velnio…’’, ir tada staiga jis tarsi vėl susitaikydamas duoda kažką tokio, kas visiškai ištrina atmintį ir tu vėl juo žaviesi, įsimyli iš naujo ir kuri naujus planus, nes atrodo, kad be to negali.

Taigi šioje kelionėje sukorėme apie 80 jūrmylių  prasitaškėme apie 14 valandų ir atsidūrėme per 3 jūrmyles nuo uostelio iš kurio išpaukėm. Ar verta? Taip.

Mūsų “bermudų trikampis” arba kaip 3 jūrmyles plaukti  14 valandų

Džiūstam ir susitinkam kituose pasakojimuose apie mūsų nuotykius!