Ką verta žinoti apie Siciliją – gyvenimas ir atostogos

Buriavimo sezoną užbaigėme, ten kur ir pradėjome Sicilijoje. Nors nemažai laiko dar praleisime šioje  saloje, bet labai norisi pasidalinti gyvenimu ir kelionės Sicilijoje įspūdžiais 🙂 Sicilija pati didžiausia Viduržemio jūros sala, bet jos dydį labiausiai pajunti, kai bandai pasiekti visus suplanuotus taškus. Labai daug įdomių vietų ir norų, o pasiekti ne taip ir paprasta. Dažniausiai autostrada jungia tik pagrindinius miestus, o jei leidiesi į salos pažintį nuošaliais keliukais, kelionė gali labiau priminti pasivažinėjimą dviračių takais 🙂 Nors esam Sicilijoje jau trečią kartą, bet dar nesijaučiam pamatę, nei mažos dalies viso jos gėrio. Todėl reikės ne vieno straipsnelio, kad apžvelgti bent tai, kas jau atrasta. Taigi pirmiausia reikėtų paminėti, kad Sicilija yra ta sala, kurios atkakliai nerekomenduočiau aplankyti nepažystamiems, bet tuo pačiu tai pati MĖGSTAMIAUSIA aplankyta vieta iki šiol. Kodėl taip dviprasmiškai? Nes pati Sicilija yra labai dviprasmiška ir čia atvažiavus kyla labai dviprasmiški jausmai…Kai kas žavi, kai kas piktina… bet apie viską nuo pradžių… 🙂

Trumpa Sicilijos istorija

Siciliją nuo seno užkariavo visi kas tik netingėjo ir, žinoma, sugebėjo surinkti pakankamą armiją… Užkariatojai  keitėsi beveik kas šimtmetį: Graikai, Romėnai, Ispanai, Arabai, Normanai ir t.t. Tokiu trokštamu grobiu ši sala tapo dėl to, kad tas, kas valdė Siciliją, valdė ir jūros kelius jungiančius vakarinę ir rytinę Viduržemio jūrą, o ir pati Sicilija, buvo svarbus prekybos centras tarp Europos ir Afrikos. Iš vienos pusės beveik kas amžių kintantys užkariautojai labai nuskurdino visą kraštą, iš kitos – paliko nemažai savo pėdsakų: Graikai – atgabeno alyvuoges ir pastatė didingus statinius, Ispanai, sukūrė ištisus didybe ir proporcijomis pasižyminčius miestus, Arabai atvežė savo kultūrą, skonius ir meną… Taip visi užkariautojai kartu sukūrė išskirtinį kraštą.  Kam buvo reikalinga ši istorijos pamokėlė? Nes be jos prarastumėte pusę grožio ir suvokimo turistaujant po Siciliją. Jei kalbėtumėme paprastai, Sicilija – tai Afrikos ir Europos hibridas. Bet kodėl man čia taip patinka? Nes tai šiek tiek primena kelionę atgal laiku… Nors eismas chaotiškas, laukiniai šunys yra labai dideli ir mėgsta bastytis gaujomis, šiukšlių pakėlese netrūksta, viskas kažkiek apleista, pajuodavę, bet mažuose miesteliuose tikrai pasijunti kaip įžengęs į seną itališką filmą. Gatvėse pilna vaikų, net ir siauriausiuose skersgtaviuose reikia saugotis motorolerių, gėrybes pardavinėja šaukdami kainas, apsipirkinėji iš vežimėlio viduryje gatvės, saugodamas, kad mašina daranti posūkį neužkliudytu veidrodėliu … O ka kalbėti apie prekybininkus, kurie nuolat mus pasitininka mus kaip gerus draugus.

Sicilijos mafija ir maistas

Pasaulyje Sicilija yra garsi 2 dalykais iš M raidės – Maistu ir Mafija. Maistas čia ne veltui susilaukia tiek daug liaupsių. Beveik viskas užauginama tik vietoje, nemažai ūkių puoselėja senąsias tradicijas ir viskas gaminama tik iš vietinių gėrybių. Visi patiekalai turi gilias gamybos tradicijas, todėl neabejotinai visas be galo skanu.

Pasaulyje Sicilija yra garsi 2 dalykais iš M raidės – Maistu ir Mafija

O tas kitas žodis iš M raidės, tai žodis, kurio niekada nereikėtų minėti viešumoje, juokauti ar apie tai klausti… Šia tema jie nekalba ir su šiuo žodžiu nuo veido galite nubraukti net ir pačią plačiausia šypseną. Keista ir įdomu, kaip viena mažytė sala sugebėjo užauginti ir paleisti į platųjį pasaulį tiek pagarsėjusių Mafijozų? Yra tokia teorija (nežinau kiek ji įrodyta istoriškai), bet dėl nuolat kitusių užkariautojų, jų duoklės ir rinkliavų sąlygų, kažkuomet ir čia pradėjo rastis kažkas panašaus į Robinus Hudus ir Tadus Blindas. Vietiniai vyrai ėmė burtis ir saugoti vietinius žemdirbius ir ūkininkus, nuo gobšuolių valdytojų rinkliavų. Iš pradžių idėja buvusi gal ir graži, bet nuolatinai kitusi valdžia niekuomet neleido tokiems „gynėjams“  išnykti ir tas gynėjų tinklas su metais tik plėtėsi ir stiprėjo. Žinoma, galiausiai pastarieji pradėję kovoti, nebe su valdžia, o tarpusavyje ir jau nebe tik ginti paprastus darbininkus, bet ir imti iš jų kur kas daugiau. Taip pagal šią teoriją toks, “verslavimo” būdas įsirašė  į genus. Tai patvirtina ir tai, kad tokį verslą siciliečiai sėkmingai vystė net perplaukę ir pabėgę į Ameriką. Vietiniams Mafijos tema be galo skaudi ir kruvina, jie nenori apie tai kalbėti, nedemonstruoja jokių su tuo susijusių vietovių ar objektų. Bet tiesa sakant, nekalbama apie tai garsiai ir dėl to, kad ne viskas yra istorija… Sicilija kovoja intensyvią kovą su mafija, tačiau, kiekvienas miestas vis dar turi savo „globėjų“ šeimą…o ir pasekus vietinę spaudą, matyti, kad aplink reikalai  dar vyksta ir tikrai ne visi „gynėjai“ yra ten kur jiems vieta. Tai tiek tos teorijos, o  dabar leiskimės į atradimus  ir kelionę po šią salą.

Svarbiausias objektas Ponia Etna

Pirmiausia keliaujant po salą pastebėsite, kad kraštovaizdis labai agrokultūriškas ruduojantys javų laukai, žaliuoijantys vynuogynai, alyvuogynai ir kiti nuganytos pievos ir toliai….Šiaurinė dalis žalesnė ir lietingesnė, pietinė dalis sausenė, uolietesnė ir labiau išdegusi. Visą salą išvagojusios kalvos, kanjonai, ir uolų tarpekliai, o šiaurės rytiniame kampe stūgso jo didenybė ugnikalnis Etna. Tai yra vienas aktyviausių ugnikalnių pasaulyje ir pats aktyviausias Europoje, neretai mėgstantis pasispjaudyti, taip sukeldamas rimtas bėdas oro uostams. Sunku daug pasakoti, reikia pamatyti… Bet norėčiau paminėti, kad teko būti Tenerifėje Teidės ugniklanyje, Lanzerotėje Timanfejos parke, bet Etna paliko žymiai didesnį įspūdį… Pirmiausia matyti ugnikalnį, kuris kas dešimt minučių išspjauna juoda debesį ir suprasti, kad tas veikimas ne bobučių pasakos yra WOW… Dar labiau WOW, važiuoti į Etna automobiliu ir matyti kiemuose besimėtančius išspjautus luitus, (kurių specialiai tikrai  niekas nevežė)…Dar labiau WOW, matyti iš juodos lavos pakalnėje kyšančius tik namų stogus ir suprasti, kad 1992 (tai čia šie laikai!!!) ji sugebėjo beveik pasiekti Zafferana kaimą… O pati smagiausia dalis atsisėsti ant seniai užgęsusio kraterio ir jausti kad ši  žemė karšta ne tik nuo saulės spindulių…. 🙂

Siciijos miestai ir miesteliai

Jei mėgstate miestus ir miestelius rekomendacija netoli Etnos būtina aplankyti Taorminą – senovinį miestą aukštai ant šlaito. Žemiau Etnos yra kiti du žymus senoviniai autentiški (turistiniai) miestai Noto ir Sirakūzai. Šie trys objektai architektūros ir istorijos mylėtojams yra būtini. Tačiau šiame salos kampe man labai įsiminė  Avola. Niekuo neišskirtinis miestelis, beveik be turistų pilnas tikro veiksmo ir gyvenimo. Avolos regionas garsėja savo raudonuoju vynu IR diedukų valanda. Diedukų valanda aš vadinu tokį iš Arabijos kilusį įprotį, kai visi vyrai po pietų (apie 4-6 valanda) su savo kėdemis ar be jų, išeina į gatves bendrauja, diskutuoja, lošia kortomis, šaškėmis ir nė vienos moters… Kažkada kai užklydome į tokią valandą, milžiniškoje aikštėje pilnoje TIK vyrų, nuostaba buvo neblogo dydžio. Bet nesijaudinkite, moterims vaikščioti nėra nei draudžiama, nei pavojinga. Bet kai pamatai tai gyvai atrodo, kad ką tik nusikėlei laiko mašina… Dar vienas svarbus baroko centras yra miestas Modica. Nors miestai, manęs jau senokai nebetraukia, bet šis yra vienas iš būtinybių sąrašo vien dėl savo šokolado. Modicos šokoladas yra labai garsus, vis dar gaminamas pagal originalų recepta ir senovines tradicijas. Šiame mieste būtinai apsilankykite šioje senovinėje šokoladinėje, kur šokoladą gamina jau šešios kartos, o skonis ir tekstūra yra tikrai išskirtiniai. Pasibastę šiame salos kampe  lėtai vingiuodami vietiniais keliukais, pro laukus judame link dar vieno miesto, kuriame džiaugsmą gali atrasti ne tik architektūros mėgėjai, bet ir menininkai. Buvęs Europos keramikos centras Caltagirone.  Labai senas arabų įkurtas miestas ant kalvos, o pavadinimas reiškia pilis ant urvų. Po žemės drebėjimo XVII a. visiškai sugriautas ir atstatytas baroko stiliumi.  Keramikos Sicilijoje labai daug, bet čia yra jos sostinė –  begalės neįtikėtino grožio kūrinių, nuo jau įprastų arabiškųjų motyvų vazonų ir dubenių iki tikrų, atrodo, sumažintų ir sustingdytų vietinių gyvenimo akimirkų. Taip pat Caltagirone galima aplankyti ir keramikos muziejų. Arba  lipti garsiausiais miesto laiptais sudarytais iš 142 pakopų, originaliai rankomis dekoruotų plytelių. Miestas įprastas Sicilijai, autentiškas, bet akį labai traukia begalės keramikos aplink – nuo gatvės lentelių iki gatvės vazonų.

Lankytini objektai gamtoje

Dar vienas dviprasmiškas jausmas Sicilijoje yra apie lankomus objektus. Yra daug unikalių vietų, tačiau kitaip nei likusioje Europoje, niekas neorganizuoja autobusų, nėra gidų ir dažnai jokių maršrutų… Vietiniai žino, linksi galvomis, bet nusigabenti gali tik savo pastangomis. Iš vienos pusės noris piktintis, kas čia per servizas, iš kitos pusės, kaip gera tokiose vietose nesutikti tūkstančio žmonių ir nepermokėti už bilietą 🙂 Taip ir netoli prie Modicos esantis kanjonas Cava Grande, gana sudėtingai internete atrandama vieta, be jokių nuorodų ar žemėlapių info centruose. Šiai dienai, nėra jokių takų, aikštelių, yra tik tvora ir draudžiantys ženklai… Atvažiuoji su mašina, perlipi draudžiamus ženklus ir apie 45 minučių leidies į  įspūdingą Kanjoną, merki kojas į kanjono apačioje esantį ežeriuką ir mėgaujiesi vaizdu. Jaudinatės dėl lipimo per tvorą? Nebijokite visi taip daro… tik geriau ten nesusižeisti, nes gelbėti niekas neatvyks. Taip pat netoliesi yra pasaulyje unikali vieta Cava D‘iscpa – neolito daugiabutis. Arba kitaip: kalnų kanjone, daugybė uoluose iškaltų pirmųjų gyventojų būstų, realiai tai buvo pirminės bendruomenės didmiestis… Aplankyti visų negalima dėl labai prastos jų būklės (tvarkomasi lėtai Sicilietiškai), bet jei  trokšti autentikos ir prisiliesti prie tikros istorijos, manau ši vieta yra BŪTINA.

Pietų metas Sicilijoje

Toliau riedėdami per laukų kanjonus pralenkiam kalnų šlaitose ir viršūnėse įsikūrusius kaimelius, bet visur nestojam, nes alkis spaudžia. Palikę už nugaros, išsipuščiusius turistų pamėgtus miestus, maisto ruošiamės ieškoti nedideliuose ūkininkų miesteliuose. Ir sveiki atvykę į realybę…. Nuo 13 iki 17 valanos, nerasite jokio veikiančio paninio baro ar restorano. Jei miestelyje anksčiau nurodytomis valandomis dirba picerijos ir barai, užjaučiu – jūs turistyne, jei ne teks teks suktis vietinių stiliumi. Mūsų atveju gyvybę gelbėja arba gelaterios (ledainės) arba pasticerios (desertinės). Šiuose galite gauti pačių skaniausių žemėje (mes alkani) bandelių su prociutto ir mozzarella, arrancini (grilinti ryžių kukuliai arba kūgeliai su mėsos arba kumpio ir sūrio įdaru). Arančiniai yra visiška mano sicilietiška meilė. Jei pakliūsite į gerą vietelę, galėsite jų gauti su pačiais įvairiausiai įdarais grybais, pistacijomis ir tuo, ką kepėjų fantazija leidžia, bet klasikiniai yra Ragu – mėsos, pomidorų ir žirnelių įdaro ir Bianco – mozzarelos ir kumpio įdaras. Jei tikrai pasisekė ir esate vietinių vietoje, nepaisant to, kad jie yra grilinti aliejuje, tačiau jie neturi kartaus seno aliejaus skonio yra lengvi ir tirpsta burnoje. Bet tiesa sakant, mūsų patirtimi, patys skaniausi arančiniai gyvena šiaurinėje salos dalyje. Normaliai kainos svyruoja (žinoma, nuo vietos ir dydžio) bet 1-2,5 euro ir  tokios kainos yra verti iki kiekvieno cento. O jei radote už 5 eurus, gal geriau dar pakeliaukite pirmyn, nes už tiek Sicilijoje jau galima gauti ir kur kas daugiau… Keliaujant ne autostradomis, greičiausiai keliausite pro įvairius ūkininkų ir žemdirbių gyvenvietes, gali būti, kad kelią pastos keliaujančios karvės, gali būti kad sutiksit tikrą piemenį ganantį gyvulius, gali būti, kad pasijusit keliaujantys senoviniame itališkame filme. Tai ir žavi…

Archeologiniai objektai

Vienas iš pietinėje dalyje labiausiai lankomų ir žinomų vietų yra archeologiniais radiniais garsėjanti šventyklų slėnis (Vallei di Templi). Tai vienas iš graikiškosios istorijos pavyzdžių. Šis slėnis didelis ir vienija ne vieną šventyklą ar archeologinį objektą. Visi statiniai labai įspūdingi, statyti kaip graikų galios ir valdžios demonstravimo simbolis, tam kad plaukiantys atėjūnai žinotu, su kuo teks susidurti. Jei domitės istorija ir architektūra tai viena iš būtinų vietų, o įėjimo kaina suaugusiam– apie 12 eurų. Kitas kiek mažiau išreklamuotas  Unesco paveldas Villa Romana de Casale. Ši vila priklausė labai turtingai romėnų šeimai maždaug 4 a.pr. Kr. Vilos interjere yra apie 3500 kv. metrų (!!!) spalvotų mozaikų, kas iš to amžiaus yra neįtikėtina. Tai yra pati didžiausia, seniausia ir geriausiai išlaikyta mozaika visame PASAULYJE. Ypatinga galimybė pabūti tokioje unikalioje vietoje, o bilieto kaina 10 eurų.

Pajūris ir paplūdymiai

Mes turime tokią prabangą, niekuomet ant žemės nelankyti paplūdymių, nes privatų galime pasidaryti, bet kada išplaukę su jachta.  Bet pavargus nuo miestų tikrai norėtųsi atsipalaiduoti prie jūros… Vienas iš įdomesnių taškų Turkiški laiptai (Scala di Turci). Tai klintinė uola, kuri taip susisloksniavusi, kad galima vaikščioti tarsi laiptais, kol apačioje teliuškuoja žydra jūra. O baltumas, tikrai kažkodėl priverčia prisiminti Turkiją. Bet, neslėpsim, šioje vietoje turistų netrūksta, todėl geriausiai, ją lankyti, ne sezono metu arba susiruošti ten sutikti saulėlydį.

O kur ieškoti žuvies?

Ir pabaigai paskutinis, mūsų aplankytas taškas –  Sciacca. Taip pat labai senai įkurtas miestas pilnas mažyčių gatvelių, nuostabios keramikos ir įdomių pastatų. Bet Sciacca (Šiaka) Sicilijoje žymi savo milžinišku žvejybos uostų. Tiek žvejybinių laivelių vienoje vietoje dar neteko matyti. Beje, kiekviena trečiadienį ryte šiame uoste vyksta žuvies aukcionai, kur įvairūs barai ir restoranai bando įsigyti šviešios žuvies tiesiai iš laivų. Pypkės, kapitonų kepurės ir vyrai šaukiantys kainą bei mojuojantys pinigus yra tikriausia realybė. Vargu ar jums pavyks įsigyti žuvies, bet pamatyti įdomu. Tiesa, iki uostelio nueiti teks ne pačiais švariausiais keliais ir gatvelėmis, o kvapai… patikėkit ne levandos ir ne gucci….Bet patirtis tikrai autentiška 🙂

Žiemos namai Licata

Na ir prakeliavę, grįžkim į mūsų žiemos namus Licata. Vietiniai sako negražu čia, šiltnamių daug… o man gražu. Miestelis gyvas, sekmadienį pilnas veiksmo, su pačiais skaniausiais panini už 3,5 euro. Su unikalios ir autentiškos receptūros pica tikroje krosnyje, pas žymų miestelio šefą picerijoje Fauzzerioje. Į savaitę po porą kartų keliaujame pirkti daržovių iš vietinių ūkininkų ir niekuomet nežinome, ką turės šiandien, nes turės tai kas užaugo arba prisirpo. Sversim vaisius ir milžiniškas kekes vynuogių senovinėse svarstyklėse ir dar nueidami bent puskilogrami gausim dovanų. Vietiniai labai šilti, bandelinėje beliaukiant šiltų arančinių (nes mes paklausėm ir kepa tik mums, tik du) pavaišins sausainiais, o vyno akcijas pildysim Enotecoje, tiesiai iš bačkų po kelis eurus. Gatvėje dažnai sveikinasi ir daug ką pasakoja, bet ne viską suprantam.  Turim pilį ant aukšto kalno su nerealiais vaizdais (nemokamo lankymo), ir ištisą mirusiųjų miestą kalno šlaite su gražiausiu vaizdu į Licatos senamiestį ir jūrą. Man čia smagu, primena vaikystės vasaras pas močiute Pagėgiuose, kur visi pažystami, daug šypsenų, geras maistas, šiltos akys ir širdys. Taigi apžvelgiau prabėgdama tumpai mūsų pamatytus ir pralenktus taškus šiame pietiniame kampelyje….atrodo tiek nedaug,… bet jei šį planą susidėjote savaitės kelionei, nedarykite to. Sicilija ne ta vieta po kuria reikia lakstyti, Sicilija yra ta vieta, kurioje reikia pagyventi… kad iš ryto tave pažadintų gatvėje siūlomų kiaušinių pardavėjo rėkimas, arba kaimynių aptariamos žinios, kad kol perki pomidorus vietinis tau pasakotų kokį juokelį ir tapšnotų per petį, kol tu bandysi susivokti apie ką tai, kad tave vaišintų tiesiog gatvėje ir kad kai pasiklysi vietinis senukas kuriam nemažiau 80, lėtai lėtai, paėmęs tave už parankęs vestų iki reikiamo taško. Čia reikia pagyventi…

Sicilija ne ta vieta po kuria reikia lakstyti, Sicilija yra ta vieta, kurioje reikia pagyventi…

Nors Sicilija smarkiai ir badančiai akis atsilieka atliekų rūšiavime ar apskritai jų tvarkyme, technologijų naudojime, bet čia kažkaip žmonės ir maistas atrodo užgožia viską