(De)motyvacija kaip pasiekti svajones
Sulaukiam nemažai klausimų tema “kaip įgyvendinti svajones/tikslus”, ,,kaip gyventi rojuje” tai prašom apie viską glaustai, paprastai ir taip kaip jums asmeniniai dvasiniai vadovai tikrai nepasakys. Šios mintys ne tik apie buriavimą…. ar tai motyvuoja ar demotyvuoja spręskite patys 🙂
Kaip pasiryžti įgyvendinti svajonę?
Pirmiausia reikia nebijoti NORĖTI ir suprasti, kad ribų norams nėra, norite vadinasi įmanoma. Nieko tokio yra norėti kitaip ir kitko nei jums sako draugas ar bendradarbis, nieko tokio yra nenorėti į Balį, o norėti į kaimą; nenorėti būti garsiu, bet norėti auginti karves; nenorėti buto senamiestyje bet norėti jurtos už poliarinio rato; nenorėti jachtos, bet konstruoti traktoriuką garaže ir viskas su tuo yra gerai. Jei kažkoks noras jau yra gimęs, bet tai gąsdina, vadinasi turite tinkamą svajonę! Sekantis žingsnis nuo kurio prasideda ilgiausios kelionės yra PLANAS. Jei motavicinė, knyga sakė, kad užtenka medituoti ir įsivaizduoti, kaip tai įvyksta, tai meditacijai skirtą laiką geriau paskirkite planui. Be PLANO nebus nieko. Reikės sudėlioti veiksmus ką darysite, ko mokysitės, ką parduositę ir ką pirksite, kad nusigauti ten kur norėjote. O jei jau ir planas guli stalčiuje, sveikinam, reikia tik laikytis plano ir sekantį kartą kaip apsidairysit tai jau bus įvykę. Tiesa, turime įspėti – gali būti, kad pasiekus svajonę suprasite, kad ne taip viską įsivaizdavote, todėl norėkite ir gąrsiai sakykite juos atsargiai 🙂
o svajonių ir tikslų būta daug… Ir į kai kurias keliai tikrai pavojingi
Jei kažkoks noras jau yra gimęs, bet tai gąsdina, vadinasi turite tinkamą svajonę!
Kaip nebijoti ir atsisakyti VISKO?
Vienas dažnesnių klausimų. Į šį klausimą visada mėgstam atsakyti klausimu, o kas yra tas VISKAS? Vienas dalykas ką kažkada suprasite (jei dar neteko suprasti) svarbiausia gyvenime yra mylimi, jus supantys žmonės ir sveikata, visa kita yra TIK daiktai. Taip, pardavei butą, įsigijai namą, pardavei namą įsigijai laivą/sodybą/butą centre, pardavei juos ir išvažiavai į senelių namus – tai yra normali gyvenimo eiga, bijosi ar nebijosi vistiek tai įvyks (jei nepasibaigs anksčiau). Visi daiktai kuriuos galima nupirkti, juos galima ir parduoti, ir vėl pirkti… ir taip iki begalybės, todėl iš principo tai niekis.
O mesti GERĄ darbą???
Šitas vienas nesuprantamiausių… nebūna gerų ir blogų darbų, yra tik požiūris į juos, o geras ar negeras labai priklauso nuo jūsų. Galima smarkiai verkti banko vadovo kėdėje ir labai linksmai pardavinėti ledus. Bet jei bijote netekti “šiltos” vietos, tai atminkite labiausiai darbuose vertinimi gebėjimai tai yra žinios, patirtis, darbštumas ir atsakomybė, ar manote kad, kurį laiką nedirbus, šios savybės ištirpsta erdvėje ir visos durys jums užsiveria? Gal kažkas ir užsiveria, bet tai kas atsiveria dažniausiai yra kur kas geriau. Įdomu tai, kad mes visi norime būti labai svarbūs ir reikalingi ir tą bandom įrodyti dirbdami iki nukritimo, paskui visiems pasakojam kaip visko norėtumėm, bet negalim, nes darbas sugrius, bet tiesa ta, kad jie niekada nesugriuvo ir nesugriūna, o nepakeičiamų pilnos TIK kapinės.
Apie tuos gerus darbus…veidai žmonių po pusantro mėnesio išlipusių ant kranto nuo laivo per valandą semiančio po 300 (vėliau) 500 litrų vandens, kurio savininkė, nesutiko jo plukdyti į dirbtuves, nes vasara nesibaigusi ir norėjo pasidžiaugti 🙂
Iš kur gauti pinigų ir gyventi kaip nori?
Com’on… Mums visiems nebe 15 metų ir šioje vietoje reikia pasakyti griežtai – nusileiskit ant žemės. Jokie stebuklai, jokios motyvacinės knygos, seminarai ar vizualinės meditacijos nepadės jei nepajudinsit mėsų ir neturėsit plano kaip to pasiekti. Jei randate internetinius kursus “Kaip uždirbti vien tik iš atostogavimo, Tapk influencerių per 5 savaites ir gyvenk svajonėje/Viena diena ir tu biržos makleris -tik dabar tik 100 eurų”, duokit mums 20 ir mes jums nuimsim visus rožinius instagramo akinius. Viskas kas žada greitą sėkmę be darbo ar pastangų, greitus kelius, kalnus pinigų yra melas.
O viskas, net tas kas per filtriukus atrodo labai linksma ir lengva yra gana nuobodus ir tikras darbas.
Mes iš atostogų, laisvalaikio, kaip ir dalinimosi savo nuotykiais, apžvalgomis ar patarimais neuždirbame, nors turime paminėti , kad net cieli 2-4 patronai atsidėkodami už atvirą širdi, paremia mus, o pusmetį kaupti pinigai, nusiėmus leidžia susimokėti už internetą 🙂 Jei kada ir iš ko gavome pinigų tai buvo darbas, patirtis, žinios ir investicijos.
O jei rožiniais flomasteriais spalvinate norą gyventi tik iš vlogų/blogų nepamirškite, kad ten taip pat reikės turinio ir žinių, nes nuphotoshopintom nuotraukom su kojos pirštais ar maudymuku prasimušti yra laaaabai sunku net jei nuotraukų fonas iš Seišelių…
Po darbo dienos šveičiant medinį laivą. Tas gyvenimas “kaip nori” dažnai raudonas ir maudžiantis raumenis.
Gal kažkas ir užsiveria, bet tai kas atsiveria dažniausiai yra kur kas geriau.
Kodėl nefilmuojat video gi uždirbtumėt milijonus?
Pirmiausia, vėl leiskimės ant tvirto pagrindo ir pažiūrėkim realybei į akis 🙂 Kruizerių pasaulyje yra BET KOKS skaičius iš kurių bent trečdalis tikisi tapti Sailing la vagabond/Delos antrininkais. Ir Oh My God kiek jų yra visokių, bet dažnai vienodai rodantys tas pačias karibų salytes, su tais pačiais vėžliukais ir rykliukais ir tą patį neseniai sugruviusį watermakerį…
Jei tikite šia svajone, kad galite užkariauti youtubą savo vaizdais, tai tik pirmyn! Bet galim atkreipti dėmesį: jums reikės kokybiškos ir geros technikos, montavimo išmanymo, dar šiokio tokio meninio ir dizaino suvokimo, kaip tai pateikti skaniai, kiekvieną minutę filmuojamų, fiksuojamų akimirkų ir kameros paieškų net tada, kai iš tikro ne apie ją reikėtų galvoti. Jei pasieksite tiek, primenu, kad lietuviška rinka šiek tiek mažoka uždirbti tūkstančius, todėl reikėtų filmuoti angliškai (kas gali būti visai labai juokinga dviejų lietuvių buityje, “… Babe can you pass me this rope..” ). Ir galiausiai pasirinkti ar filmuosite informatyvius video, kurie nesulaukia daug populiarumo ar tiesiog iš savo gyvenimo darysite realybės šou (nes tie iš lovos su naktiniais, dantų šepetukais burnoje, ar ašaromis akyse patys einamiausi). Ir kai padarysit visa tai, beliks tik pakonkuruoti su keletu tūkstančių kitų tokių pat, bet jei to sieksite, gali būti ir pasisekę 🙂
Jei kalbam būtent apie mus, mes nenorim iš savo gyvenimo daryti realybės šou, mums nepatinka filmuotis. Nežinom kiek truks šis gyvenimo nuotykis ir kada baigsis, tai norime jį patirti, o ne sufilmuoti, surežisuoti ir sumontuoti. Pagrindinė mintis gyvenimą su mumis ir mūsų buities vertinimą su visom kvailom situacijom, nesusipratimais, istorijomis, dantų šepetukais ir naktiniais norime palikti kaip išskirtinę teisę mūsų svečiams ir artimiesiems 🙂
Kaip uždirbti pinigų iš blogo?
Na, kip jau minėjome iš blogo mes negauname nieko. Jis prasidėjo nuo to, kad norėjom, kad mūsų šeima ir draugai galėtų sekti naujienas, o ir mums galiausiai tai liktų kaip dienoraštis ir iliustruora įspūdžių knyga, nes istorijų per metus tiek, kad net dabar sunku atsiminti… o tai kas bus vėliau?
Bet… Nepaisant nekalto plano, per nepilnus metus mūsų blogas sulaukė virš 15000 unikalių lankytojų, kas šiais influencerių laikas yra visiškai gėdingas skaičius, bet turint galvoje kad pas mus nevyksta “reklamyčių, konkursėlių, akcijėlių ir skandalingų antraštėlių”, mes labai džiaugiames tokiu susidomėjimu, mielai atrašom žinutes, atsakom į klausimus ir dalinamės savo pakilimais ir nuopoliais. BET aplink save subūrėm šaunią bendruomenę: protingą, palaikančią su kuria galima diskutuoti, juoktis ir liūdėti, ir tai yra LABAI smagu! Todėl ačiū jums visiems esantiems kartu!
Tai iš ko gyvenat???
Šis klausimas pats dažniausias, net kruizerių pasaulyje einantis eilėje maždaug po “labas” (ir kartais tai mane erzina ir atrodo taip: “sveiki, iš kur jūs, iš ko jūs gyvenat??????”). Vis atsakome, bet žmonės tarsi nelinkę tikėti, vis tikisi, kad paslaptis bus atskleista, komentatoriai viešai diskutuoja kiek pabėgelių ir narkotikų pergabename per sezoną ir už kiek parsidavinėjam patys (šitas linksmiausias, tikrai nuoširdžiai juokėmės) … Bet mintis kad per 12 metų, du sveiki žmonės dirbo ir taupė pinigus, niekaip neskamba įtikinamai. Todėl dar kartą, nuobodi ir nuvalkiota tiesa… laivą įsigijome patys. Svečių priėmimas leido padengti laivo remontų ir įrangos dalį (taip, tik tiek), o maistas ir gyvenimas vis dar po truputi sunkiasi iš santaupų maišelio. Todėl kas mėnesinių įplaukų klausimas yra vis dar ta pati sritis kurią, planuojame, auginame ir puoselėjame kasdieną. Tiesa, teko ir vienkartinių netikėtų uždarbių gauti, kai kažkas paprašė, kažką nuplukdyti, kaimynams reikėjo išvaduoti sraigtą, porai dienų tapti charterinės kompanijos vadybininku, bet tai tik smulkmena. O toliau bandydami išgyventi sukamės kasdien 🙂
Neseniai juokais kalbėjome, kad jei labai nuoširdžiai ir uoliai užpildytumėme savo CV, gautųsi neblogas katalogas specialybių pasirinkimui… Taip, projektų, idėjų ir specialybių būta daug ir visokių, bet buvo viena bėda – visos jos rišo prie vietos. Jau kuris laikas bandome spresti šią bėda, būdų yra įvairių, šiai dienai kursas kažkur link skaitmeninio marketingo, pažiūrėsim kur nusileis inkaras 🙂
Jei jau bus prastai dar kišenėje laikom įvarių specialybių…
O jei nepasiseks?
Greičiausiai taip ir bus. Kiekvieną džiaugsmą keis realybės antausiai ir kiekvieną antausį vėl užglaistys kokie nauji laimėjimai. Viskas kaip ir kasdieną normaliame gyvenime, tik įdomiau ir smagiau.
Jei kalbant apie mus, nelaimių ir nesėkmių pasirinkimas TOOOOKS platus, kad net neisnori apie tai svarstyti. Bet pagalvokim, jei mes nebūtumėm radę laivo arba būtumėm labai nusivylę ir atsisakę visko, ar po to grįžus į normalaus gyvenimo ritmo vėžes nebūtų likęs vienas neįtikinėčiausių pasakojimų prie vyno ir alaus? Tai patikėkit, pačios blogiausios istorijos skamba šauniausiai ir NĖRA nesėkmių yra tik linksmos istorijos 🙂 .
NĖRA nesėkmių yra tik linksmos istorijos
Tokie jauni???!
O šitas tai tikrai dažniausias tiek iš žemės gyventojų tiek iš kolegų kruizerių. Draugai marinoje pasakojo, kad apie mus šnabždasi net kaimynai, kaip čia tokie jaunuoliai… Na pradėkim nuo to, kad mes neesam jau toooookie labai jauni. Mūsų veidai tik lėčiau raukšlėjasi, o žiliems plaukams per šviesią spalvą yra sunkiau prasimušti. O jei rimčiau apie tą jaunystę ir kodėl mes šiuo metu nestatom namo priemiestyje ar nekaupiam pensijos fondo… Mūsų manymu galima viską atidėlioti pensijai, galima tikėtis, kad dabar reikia pakentėti ir tada kažkada išauš diena visam gėriui, visoms veikloms, svajonėms ir kelionėms kurių kažkada norėjai. Arba galima suprasti, kad tas rytojus gali ilgai eiti, o gal dar liūdniau ir neateiti? Tai gal geriau rinktis nesamones šiandien, o paskui pažiūrėsim kas iš to gavos? Bet ar tai yra teisinga? Tikrai nežinom ir negalim to rekomenduoti kitiems, nes gali būti, kad po 40 metų jūs važinėsite teslomis ir kruziniais laivais plauksit aplink Fiji, o mes nuoširdžiai dirbsim savo ūkelyje augindami sau maistą, kad išgyventi 🙂
Tai kodėl tai yra (de)motyvacinė kalba?
Nes nėra jokios paslapties, kurią galėtumėm parduoti (ah kaip norėtumėme, kad galėtumėme…) ar atskleisti tik išrinktiesiems…dirbom, skaičiavom, taupėm, ėjom ir mokėmės naujų, brangių ir pavojingų dalykų, sėdėjom ant bordiūrų prie uždarytų durų, braukėm nusivylimo ašaras, kūrėm naujas pasaulio užkariavimo idėjas ir jų įgyvendinimui skolinomės pinigų iš artimųjų, ir patikėkit buvo tokių dienų apie kurias galima dabar kalbėti tik po butelio vyno. Taip kad reikės dirbti patiems ir niekas nebus taip lengva kaip tikėjotės. Ir dar viso ko eigoje sužinosite, kad visi tie kuriais kažkada didžiavotės yra tokie patys kaip ir jūs, kartais didvyriiškai padarantys kas neįmanoma, kartais susimaunantys lygioje vietoje, bet tikrai neapdovanoti nei supergaliomis, nei apipilti turtais.
Ir būkit tikri į geriausias vietas kelias labai duobėtas!
Nesigąsdinkit, išmaldų nerenkam, tik per naktį, oro uostas neveikė
