Gyvenimas jachtoje

Gyvenimas jachtoje

Po paskutinio posto, netyčia įsipareigojom keletui aktyviausių mūsų fanų ir gerbėjų nuolat palaikyti blogo aktyvumą. Pažadus reikia pildyti 🙂

Žinant mano plepėjimo dovaną… temų išsekimu negręsia 🙂

Buriuotojai mus seka, nes jie patys turi tokį planą ir įdomu kuo čia baigsis, paprasti piliečiai mus seka, nes neįsivaizduoja “… kaip šitaip įmanoma…” Taigi pagal dažniausiai užduodamus klausimus, sprendžiu, kad ši tema bus įdomi visiems. Šį kartą istorija  apie kruizinimo kasdienybę.

Iš pradžių truputėlis teorijos: Kruizeriais (garantuoju žodis tikrai ne lietuviškas, bet įtariu, kad lietuviškas atitikmuo dar neišrastas) vadinami visi pasaulio žmonės, kurie gyvena laive ir plaukioja po pasaulį.Pasaulyje tai yra labai populiaru, daugybė žmonių savo gyvenimo būstu pasirenka laivą, tokių pilnas ne tik internetas, bet ir kiekvieno uostelio krantinės.

Pas mus tai vis dar labai rimtas ir didelis dalykas. Lietuviškų kruizerių dar labai labai nedaug…su visais kiek teko girdėti gal suskaičiuočiau dešimt laivų… žinoma yra ir tylenių, todėl mano statistika tikrai negalima pasitikėti 🙂

Šiek tiek apie pačius kruizerius. Taigi, pasirinkimas gyventi laive pasaulio praktikoje yra lygiai toks pats toleruotinas ir įprastas dalykas kaip pasirinkimas gyventi didmiesčio bute, priemiesčio name, kaimo trobelėje ar sodo namelyje. Deja, kai bandėm tai paaiškinti VMI toks atsakymas netiko… Lietuvoje laivuose negyvenama! Na, gal kol paplaukiosim persigalvos ir bus galima įregistruoti savo namus ir jachtoje 🙂

Apie pačius kruizerius, jų aišku kaip ir žmonių charakterių yra begalybė, bet galėčiau išskirti keletą pagrindinių tipų: tai ant laivo gyvenantys visa laiką ir skraidantys tarp žemės ir vandens namų arba keliaujantys ir tiesiog gyvenantys uostuose ar inkaravietėse. Vieni vis keliauja ir turi savo tikslus, kiti galbūt jau atplaukė savo ir nusprendė, kad nori pasilikti savo “namą” ir gyventi būtent toje vietoje, todėl tiesiog gyvena uoste, kas dažniausiai labai prestižinė miesto vieta. Dar, jei sektumėte kruizerius pasaulyje, pastebėtumėte, kad yra tie visada įdegę, faini, jų vaizdelius visuomet puošia kokie nors gėrimai, vakarėliai, linksmi veidai ir daugybė vaizdų iš rojaus kampelių; arba kiti, kurie tiesiog rodo savo gyvenimo buitį, laimėjimus ir rūpesčius arba net vargsta jau 10 metų statydami “laivą – projektą”; vieni garsiai skelbia savo tikslą įvykdyti kokią nor ekpediciją ar skleisti žinią, kiti tiesiog gyvena savo gyvenimą ieškodami, kur bus įdomiau apsistoti, išmiegoti ir praleisti laiką. Taigi, kaip  ir kiekvienos šalies visuomenė, ši yra labai spalvinga ir įdomi, tai galite atrasti internete.

Klausiate kodėl reikėtų rodyti savo buitį svetimiems nepažystamiems žmonėms? Kitiems kruizeriams gyvenimas medijoje atnešė didelius uždarbius. Na, mes nuotykiais pradėjom dalintis su šeima ir draugais, tik visai netikėtai ratas išaugo (kas yra labai smagu) ir nutarėm, kad galim atiduoti savo duoklę… Kažkada tokie keliautojai mus įkvėpė, gal ir mes lietuviškoje bendruomenėje nuimsim tą paslapties šydą ir herojų etiketę ir tai pagaliau norės išbandyti daugiau žmonių?

Kažkada tokie keliautojai mus įkvėpė, gal ir mes lietuviškoje bendruomenėje nuimsim tą paslapties šydą ir herojų etiketę ir tai pagaliau norės išbandyti daugiau žmonių?

Mus įkvėpusieji yra vieni garsiausiai ir plačiausiai žinomų La vagabonde , tiesa mes juos atradom dar tada kai jie nebuvo tiek žinomi, dabar jie ne tik gauna milžiniškus pinigus už kiekvieną postą, bet ir gavo už reklamą naujutėlaitį gražuolį katamaraną. Bet labiausiai mus įkvėpęs dalykas buvo tas, kad du jaunuoliai iš Australijos, visiškai be jokios buriavimo patirties, išplaukė aplink pasaulį (ta prasme iš Australijos plaukiant iš karto atsiduri rimtuose vandenyse). Jei žmonės be patirties gali iš karto plaukti į Ramųjį, tai ko mes blogesni?

Iš to sekantis klausimas apie video… gi blog’ai šiuo metu visiškai nepopuliarūs, visas pasaulis perėjo į youtube… Na, taip, bet mes dar lietuviškai kuklinamės kamerų, o ir veiklos laive netrūksta ir taip (net ir vienas blogo postas atima praktiškai visą dieną….) Bet, tiesa ta, kad po paskutinio posto tiesiog pasidalinau mūsų Patreon puslapio nuorodą, kur mūsų aktyviausi sekėjai nutarė padaryti mums siurprizą… ir visiškai “dėl bajerio” įvardytas tikslas, kad mes pradėsime dalintis video, staiga priartėjo prie kritinės ribos… Gali tekti… bet būkit garantuoti realybės šou nebus, gyvenimą noris gyventi ne filmuoti 🙂

Taigi, bet kol mes saugūs dalinamės rašytinėmis mintimis ir atsakom į dažniausius klausimus apie gyvenimą ant laivo 🙂

Bene dažniausias klausimas kaip mes ten telpam ar nepavargstam, nuo mažų erdvių, kaip mes ten susispaudę telpam, kuo kvėpuojam… Taip gali atrodyti, jei vienintelė jūsų matyta jachta buvo ežere, bet būkite tikri Laivai gali būti labai patogūs ir erdvūs ir net didesni už Jūsų “tikrą” namą… Isivaizdavimui  Mūsų Windarella yra patogus mažagabaritis butas tinkantis porai arba mažai šeimai. Viską turim kaip ir jūs, virtuvėlė, darbo stalas, salionas, wc, dušas, miegamieji, kurie kaip ir su visais laisvais kamabriais namuose ilgainiui patampa sandėliukais, rūbams ar sporto inventoriui. Mūsų salionas yra labai patogus gyventi, dirbti, gulėti, valgyti ar priiminėti svečius, čia ir praleidžiame daugiausiai laiko. Todėl jokio vargo ar nepatogumų nematom, na gal Simas dažniau susitrenkia galvą…

Kita kategorija dažniausių klausimų ką veikiam ar neatsibodo atostogauti, ar netrūksta veiklos, tai trumpai apie mūsų kruizietišką kasdienybę.

Nors naujo ofiso kėdės ne visuomet patogios, bet darbai garantuotai įdomūs!

Savaitėje yra darbo dienos ir poilsio dienos. Darbo diena atrodo taip:

9.00-10.00 Taip, Mes keliamės tada kai išsmiegam…(apie tai svajojau visa gyvenimą). Ir Rytą pradedam lengva mankšta  ir pusryčiais.

10.00-11.00 Ofiso pasitarimas prie kavos. Kava yra visiškas ritualas, geriam cheminę Capuccino ir dar atskiedžiam pienu  🙂 bet čia įvyksta DIDYSIS dienos darbų planavimas

11.00-12.00 Kompiuterio darbai. Suaktyvėjes socialinis medios gyvenimas atima tikrai nemažai laiko… postai, klausimai, atsakymai, laiškai ir įvairūs derinimai…

12.00 – 16.00 Visiškai nepataikius į ispanišką ritmą, darbai prasideda ant ispaniškos siestos, jei ko prireikė iš parduotuvės, ups nepasisekė. O darbai patys įvairiausi….

Kai kuriais atliktai darbais iki šiai dienai negalim atsidžiaugti, jau beveik netikėjom, kad pavyks…

LAIVO DARBAI. Čia kaip visiems, kai atsikraustai į  naujus namus yra labai skubių darbų, tokių kaip nuimti ir išmesti nuo sienos kilimą ir nuplėšti auksinių rožių tapetus… mažiau skubūs, bet būtini, tokie kaip baldų perstumdymai ir panašiai; ir galiausiai tie likę “vėliau”, kai tikrai jau viskas bus padaryta, pavyzdžiui, kai tau vonios sienos ir grindų plytelių atspalviai nesutinka ir tikiesi jas kada nors perklijuoti.

Taigi iš labai skubių darbų padarėm daug: pakeitėm vairo plunksnos guoli, nutepėm antifulingu, keitėm rigą, aprūpinom būtiniausiom saugos priemonėm, tvarkėm, valėm tikrinom, daiktadėžes, šlangeles ir visus užkampius, pakeitėm stiebo viršuje esančius skremulius (rolikus) leidžiančius virvėms laisvai slysti ir kelti bures, keitėm variklio tepalus, filtrus ir antifrizus, taisėm vėjo generatorių ir labai daug kitų smulkių darbų darbelių…

Šiuo metu intensyviai darbuojamės prie skubių dalies: Simas bando išnarplioti didžiasias elektros paslaptis, bandom sutvarkyti dujas, laukiam atvykstančių AIS ir Epirb (saugumo įrangos), aš laukiu gražesnių orų, kad galėčiau nupoliruoti metalines dalis, vietiniame nauticos komise bandom atsikratyti nereikalingų daiktų, nuolatos tobulinam savo puslapį, bandom sugalvoti kur įrengti nuotekų kaupimą ir t.t.

Kitas labai painus ir svarbus projektas ELEKTRA

Prie tų darbų “vėliau”… Simas norėtų patikrinti kuro baką (neįmanoma prieiti), perdaryti tiką (medinę kokpito apdailą), perkilnoti elektronikos prietaisus, tualete apsukti klozetą, kad būtų daugiau vietos ir t.t…Kaip jau minėjau.. kada nors kai tikrai nuobodžiausim 🙂

Taigi darbų sąrašas kaip ir įsigijus namą, nesibaigiantis ir mes kaip ir visi maksimalistai norėjom viską ir iš karto. Dabar greičiai aplėtėjo… svarstom atsisakyti darbų, be kurių galima išgyventi, nes iki tobulybės turbūt taptumėm darbo vergais tik gražesniuose pasaulio kampeliuose…

Be laivo darbų dar yra ir NAMŲ DARBAI. Jei jau pritrūkom maisto tenka minti su dviračiais iki turgaus (abiems, kad lengviau parvežti būtų), o toks įprastas reikalas, kaip skalbimas, laive apskritai įgauna kitą svorį, nes trunku iki dviejų valandų….

Šis juokingas nykštukas išvažiuoja ne kaituoti, o į miesto skalbyklą 🙂

O apie maniakinį laivo švaros palaikymą tai iš vis tyliu…

16.00-17.00Pietūs ir kava. Greitas sulakstymas iki parduotuvės, nes kai pradėjom kažką dirbti tikrai pasirodė, kad būtinai ko nors pritrūkom, o buvo siesta….

17.00- 19.00 Po to reikia sutvarkyti viską kas buvo išversta ir užbaiginėti darbus.

Po kai kurių darbų dar prireikia gerokai laiko, viską užbaigti…

20.00 prasideda laisvas laikas, tai yra vakarienė, filmas arba pagulinėjimai prie interneto.

Pagaliau darbo diena baigta!

Mūsų savaitgaliai įvairūs. Dviračiai, salos lankymas ir atradinėjimas,vakarienės su draugais, lietuviškų patiekalų gamyba, kartais gulėjimas lovoje piešiant arba žiūrint multikus ir tempiant maistą į lovą, o kartais ir šokiai (!?)

Savaitgalių linksmybės

Kita virtinė dažniausiai užduodamųklausimų ar nesipykstam, ar vienas kitam neatsibostam ir pan… Na, tiesa, ta, kad būna blogų dienų, kartais kažkaip nesidirba, kartais liūdina, kad bet koks pradėtas darbas veda prie eilės kitų darbų, nes lemputės pakeitimas neretai gali baigtis viso naujo kabelio pervedžiojimu.

Kai pamatai pajuodavusius laidus žinai darbai užsitęs…

Bet, kad ir kaip mylėjau savo buvusias prieš tai darbovietes, šis ofisas pats jaukiausias ir smagiausias.

O pabaigai apie santykius ant laivo. Visiems atrodo, kad būnant su savo antra puse ilgą laiką tik dviese kvepia, negera baigtimi. Bet tiesa ta, kad ant žemės mes buvom eilinė pora, pykomės reguliariai kaip ir visi, dėl smulkmenų, kasdieninių nesusipratimų ir nesusišnekėjimų, dėl pačių kvailiausių situacijų. Esant laive, nelabai yra dėl ko pyktis… maža erdvė viskas aišku…Abu turim darbus aš gaminu maistą, Simas ruošia kavą/vyną ir plauna indus. Aš užsiimu kūryba jis technika, kur reikia daugiau ranku einam abu, nes kitų tiesiog nėra. Žinoma, gilus atodūsis ir garsinis akių užvertimas vis dar palydi tokiuose bendruose darbuose, nes “..nu gi ne taip laikai…”, bet kažkaip dėl ko pyktis nebelieka rimtų priežasčių. Tad, Jei abejojate dėl savo ir antros pusės ant laivo, nes ji/jis užkisa net namie, pabandykit savaitei išplaukti dviese į jūrą ir ten plaukdami į vėją ir bangą arba užstrigus burei vėjyje, pabandykit pradėti pyktis, kad kažkas ne iš tos pusės sakinį pasakė ar puodelį padėjo…. na, kažkaip nesigauna 🙂

Iki pasimatymo, kitose salose!

Na, o mes jau ruošiamės pradėti savo keliones Kanaruose, tai kitas postas, jau tikrai apie keliones!