3 savaitės – 4 namai

Beveik trys savaitės tylos buvo pilnos pokyčių (kaip visada)… 🙂 Tiesa šį kartą be burių, bangų, delfinų ir banginių, bet kartais ir krante įdomu.

Taigi išplaukę iš Gibraltaro pasiekėm mažą kurortinį miestelį Almerimar. Šis miestelis po La Lineos kriminalų, tikra atgaiva… Visiškai kurortinis, atrodo, kad jame daugiau anglų nei ispanų, didelė marina, pilna jachtų, jaukus ir savo dvasia primenantis mūsų Nidą. Tiesa, kad labai neprisimeluoti, turėčiau atkreipti dėmesį, kad čia buvom ne sezono metu, gali būti, kad vasara čia veiksmo daugiau… gal.. 🙂

Miestelio pažiba – “švyturys”

Miestelis tampa dar žavesnis naktį…

Dar šiek tiek senojo švyturio, kuris nebeatlieka savo paskirties, o gal niekada ir neatliko

Prisimerkus gali pagalvoti, kad tai širdies kardiograma, o gal taip ir plaka mano širdis 🙂 

Dar šiek tiek naktinio miestelio

O dabar klausimas ką mes čia veikėm? Iš principo tai tiesiog gyvenom ir laukėm Simo kursų ir naujos kelionės… Bet tuo pačiu už gerą mūsų priežiūrą mūsų kapitonui (pašėlusiam 76 metų diedukui) padėjom paremontuoti jachtą (jei konkrečiau trust’erį).

 

Tai taip ir dirbom… Simas po vandeniu, o aš įrankių ir detalių padavinėtoja/priėmėja ir… stebėtoja, kad uostelio narai nepamatytų… pliusas tas, kad jau žinau kaip ardosi ir susideda truster’is 🙂 

Šiek tiek tobulėjimo proceso, kai nuobodžiaudavau (jokių specialiųjų efektų)

Taigi po savaitės, jau riedėjom autobusu atgal į Malagą, kur dar kartelį pasibaisėjau ispanų autobusų vairuotojais…. (nuo šiol jų vengsiu maksimaliai). Jei trumpai, žmogus bandė uždusinti visą autobusą…prie 25 šilumos (lauke) jis pats važiavo prasivėręs langą…bet su pilnu pajėgumu įjungtu šildymu visam likusiam autobusui!!! Taigi ištvėrę šį etapą, pasiekėm pagaliau Malagą, būdami čia gal kokį 4 kartą pagaliau paturistavome…

Ir vis dar visuose naujuose miestuose pirmiausia apžiūrim uostelį ir jachtas…

Viena smagiausių visų kelionių dalių – naujų vietų naujas skonis…

Simas randa įdomesnių objektų, nei kažkokie pastatai… 

O kai man pastatai ima darytis panašūs galima išbandyti naujus kampus

Gatvių linksmuoliai

Dar šiek tiek pastatų…

 Ir šiek tiek didelio miesto gyvenimo akimirkų

Ir vėl į kelią…Tik šį kartą, mūsų keliai išsiskyrė (šį kartą tik keliai) 🙂  Simas išvažiavo tiesiai į kursus Palma (Maljorkoje), o man jau laaabai norėjos bent trumpam į bangas ir į draugų glėbį… TARIFA I’m coming….

Iš ten praleistų 5  dienų turėjau vieną tobuliausių plaukimo dienų ever: potvynis atėjo tokio dydžio, kad visas paplūdymys buvo vanduo ir plaukiojom tiesiog jame…Šilta +18, saulė ir tikrąją ta žodžio prasme dūkimas su drauge baloje. Praplaukiau apie 5 valandas (iki šiol jaučiu tam tikras raumenų grupes).

Nereikia net sakyt, kad pirmą dieną po to tikrai galėjau apsiverkti (dar niekada nebuvo taip blogai), todėl pora dienų beveik nejudėjau. Ir…atėjo audra. Ne šiaip audra, o tokia, kokios net vietiniai seniai nematė. Kadangi audra buvo vaaaau, tai  dalinuosi filmuku ne mano, bet vertas pažiūrėti:

Taigi, Tarifos paplūdymyje plaukti buvo kažkas neįmanomo, tai darė red bull sportininkai. Todėl mes išvažiavom į ramesnę vietelę, kur užstojantis rifas  sulaiko bangas (ar bent jau tai turėjo padaryti), deja šioje vietoje viskas buvo patvinę, paplūdymio barą ir takus gerokai aplamdė bangos, vieta visiškai nepriminė tikrosios, teko net palaukti, kad bent jau potvynis pradėtų slūgti. Vėjo buvo nei daug nei mažai 36-42 mazgai (apie 17- 22 metrai). Nors tai toli gražu nebuvo pats maloniausias plaukimas, bet pora valandų pažaidėm. Man sekėsi neblogai, išskyrus tą faktą, kad ne pačios protingiausios merginos laisvai paleista lenta vartėsi ore ir aš prisisegus barą jau nebespėjau pabėgti tai šiek tiek surfbordo kliuvo ir man… Bet antrąjį kartą (taip, ji tai padarė dar kartelį), stebėjau tai jau saugiu atstumu 🙂 Ne visiems tą dieną sekėsi, vienas kaituotojas beveik neliesdamas vandens parskrido iš toli, bet baigėsi ir laimingai, nes pleže visi taip ir lakstė gaudydami skraiduolius 🙂 Aš kitų nuotykių išvengiau 🙂

Ir štai po trumpos savaitėlės, draugystės ir galinėjimosi su stichija, jau lėkiau pas Simą ir štai mes vėl kartu Maljorkoje 🙂 Trys savaitės ir keturios vietos, bet vis dar po ta pačia Ispaniška saule ir dangum. Nauji keliai, o planas vis dar tas pats… judam pirmyn su vėjeliu!

2019-10-30T22:47:53+00:00

About the Author:

Leave A Comment

Share via
Copy link
Powered by Social Snap