Rašytos ir nerašytos taisyklės laive
Kadangi, mūsų istorijas dažniausiai seka ne buriuotojai arba tik pradedantieji buriuotojai, tai iš kažkada įvykusios diskusijos pagalvojom, kad turėtų būti visai naudinga ar įdomi informacija visiems – taisyklės laive. Tik pradžioje turėtumėm pasakyti, kad mes tikrai ne viską žinom ir patys dar atrandam naujų dalykų, nenorim teisti ar pamokslauti, bet norim dalintis tuo, kas gali praplėsti jūsų akiratį ar žinias apie buriavimo etiketą ir taisykles, ir jei taip atsitiks būsim labai laimingi 🙂
Taisyklės laive anksčiau kai kuriose šalyse buvo rimtai saugomos ir jų laikymąsis prižiūrimas. Taigi, kažkada diskutuodami su labai garbaus amžiaus anglu išgirdom, kad anksčiau, jei pažeisdavai buriuotojo etiketą gaudavai net laišką, iš kažkokios jų buriavimo sąjungos, kad tave kažkas matė karibuose nesusimetus kransus į vidų ir kaip dabar pasiaiškinsi, kodėl sau leidai taip neatsakingai pasielgti? O kaip yra dabar? Buriuotojai yra plati bendruomenė, kurią sudaro tie, kurie nuo mažumės kovoja ir vartosi su mažytėmis optimist valtelėmis bangose, tie kurie ką tik nusipirko jachtą tik tam, kad padaryti įspūdį verslo partneriams ir tie jauni maksimalistai, kurie mokosi kaip įveikti jūras youtube…
Kažkada diskutavom, kas tai yra buriuotojų etiketas ir apskritai ar jis yra, kam dar svarbios taisyklės laive, jei milijoną sekėjų youtube kanale renka savamoksliai (nes gi tokie įdomiausi)… O jie dažnai nesilaiko net elimentariausio etiketo, bet ar jie kalti jei jiems niekas nesakė…? Institucijų baudžiančių už etiketo nesilaikymą nėra, todėl jei nesidalinsim informaciją, ši gali ir apskritai kažkada išnykti…
Taigi… Mes tyrimų šiuo klausimu tikrai neatlikom, istorinės literatūros neanalizavom ir galimai praleisim daug svarbių faktų ir pamokymų, bet mielai pasidalinsim tuo ką žinom, matom ar susiduriam, o gal užvesim diskusiją ir patys sužinosim daugiau 🙂 Tiesa, šį kartą daugiau apie etiketą, reikalinga žinoti laivo svečiams, apie mitus dar patiems gerokai reikėtų apsišviesti…
Jei patys buriuojat nepakenks prisiminti, jei neburiuojat, tikrai išeis į naudą. Taigi jūsų dėmesiui taisyklės laive ir etiketas:
Pagrindinės taisyklės
1. Viena svarbiausių ir gerbtiniausių taisyklių iki šių dienų. Visuomet prieš užlipant ant laivo paprašyti kapitono leidimo. Susitarėt, kad susitiksit su draugu/pažystamu laive? Atbėgi jau matai pažystama veidą ir ta mažytė frazė “…galima?” gali daug… gal nepagirs garsiai, bet slaptą pagarbą tikrai pelnysit. Prie to paties, pasiteiravimas per kur įlipti ir kur palikti lauko avalyne bus tik papildomi bonusai… Laivų deniai būna arba brangūs tiesiogine prasme ir jautrūs jūsų gatvės bateliams arba kapitonas idėjo daug pastangų jį palaikyti švarų ir yra brangus moraline prasme gerbkite tai ir būkite svečiu:)
Na, čia ne visai apie tai kalbam…. bet… apie leidimą gavimą, galima iliustruoti ir taip 🙂
2. Laivas yra visada Ji. Pagal teorija todėl, kad ji reikalauja tiek pat daug dėmesio ir pinigų, kiek tikroji Jūsų – ienė ar mylimoji, be to yra pateisinama priežastis visada iš namų bėgti pas “kitą mylimą”. Tiesa, dabar naujas buriuotojų arkliukas žodis “laivė”. Visose kalbose laivai visuomet yra JI, bet visos kalbos vistiek turi tokius pat beasmenius žožius Ship, barco ir pan. Todėl pagal mūsų apsisprendimą mūsiškė visuomet yra JI, Windarella, namai, jachta, kartais net laivas mums šių žodžių užtenka su kaupu, o ar jūs naudositės senais, naujadarais ar išvesit savo “aukselis/mažytė/meilybė/beibė/katukas/paukštukas” ar panašiai lygiai toks pat jūsų asmeninis reikalas kaip ir tai ką vakare šnabždat savo antrai pusei į ausį, nes tai yra tik Jūsų ir Jūsų mylimosios reikalas.
Jos vardas yra tik Jos ir jos savininko reikalas, kad ir kaip norėtųsi pakomentuoti… 🙂
3. Prasikeičiant su laivais visuomet sveikinamasi. Kadangi jūsų “labas” per pusę jūrmylės gali neišgirsti, tai visuomet pasilenkdami su kitomis jachtomis ar laiveliais pakeliam dešinę (būten dešinę jei jau tiksliai pagal taisykles) ranką, parodydami, kad matom ir taip pasisveikinam, kvailai skamba, nes automobiliuose nekilnojat rankų? O čia kilnoja visi….
4. Dažnas klausimas iš svečių kodėl tuos minkštus bumbulus (kransus/fenderius) reikia įsikelti. Taigi tie bumbulai saugantys laivo bortus uostelyje tik išjudėjus yra skubiai surenkami, pagal buriuotojiškas taisykles sukeliama prieš pakeliant bures, bet uosteliai šiais laikais labai ilgi, tai mes tai darome, kai jau išplaukiam iš laivų parkingo. Kodėl? Pirmiausia juos galima pamesti ir tai kainuos nemažai, antra vilkti juos vandeniu motoruojant ar buriuojant yra pats žemiausias lygis ever… Ir net apie įspūdingiasias istorijas kalbantis kapitonas, visa laiką pravalkiojęs kransus vandeniu sulauks labai slaptos šypsenelės visame uostelyje ilgai. O jūsų entuziazmas juos surenkant tik dar kartą įrodys, kad jūs ne visai “čajnykas”.
Kransai/fenderiai/apsauginiai bumbulai išplaukiant iš uostelio surenkami, o įplaukiant sudėliojami
5. Kapitonas visada teisus. Užlipot ant laivo, kur susirinko visi karjerų pasiekę žmonės, visi gražūs, turtingi ir išmintingi ir ką jie čia turi nuolaidžiauti kažkokiam kapitonui, o dažnai ir samdytiniui??!? Gali pasirodyti keista… Dažniausios frazės turbūt galėtų būti “… Aš moku pinigus, aš pasakysiu kur plaukiam…” o, bet, tačiau… Kapitonas PILNAI atsako už laivo ir žmonių saugumą ir jo atsakomybė yra milžiniška. Skęstant laivui jis palieka jį paskutinis (ir tai ne romano ar filmo ištrauka, tai realus įstatymas), todėl jis padarys viską, kad nepasiekti šios stadijos. Jo žodis yra gerbiamas ir paskutinis. Jei surūgėlis jūsų kapitonas pasiūlė palaukti pora parų uoste, labai rekomenduoju palaukti. Tiesa, kartais mes esam samdomi, kartais mes esam situacijų įkaitai… Paskutinį kartą, kai mūsų rekomendacijomis nepatikėjusi laivo savininkė liepė plaukti, už valandos, beveik ašarom akyse maldavo, kad spręstumėm situacija… Mes sąlygas galim ištverti, bet svečiam patikėkit nebuvo juokinga 🙂
Ant kranto, kapitonui galite pasakyti, ką norite, bet laive jis visada teisus ir jo žodis paskutinis, jei dėl kokių nors priežasčių juo nepasitikite, geriau net nelipkite ant laivo…
6. Sekanti taisyklė prisišvartuojant. Pirmiausia, jokios įgulos narių saviveiklos, prisišvartuojant tik klausote įsakymu, antra jokios panikos, bėgiojimo, šūkavimo ir keiksmų, kuo tyliau tai padarysite, tuo labiau gerbs kaimynai. Taigi, parplaukėt į krantą, kapitonas susakė, kur kokią virvę uždėti, ką užmauti ir kur patempti viskas aišku. Bet kaip įgula turėtumėt žinoti tai “savo bardakėlį laikom pas save”. Nesvarbu ar rišatės prie kranto, pantono ar kito laivo…. Visas virves susitempaite atgal pas save… Nes jūsų kaimynai nenusipelnė laipioti ar narplioti jūsų švartovų labirintus ir jokių gyvatėlių išorėje. Sakot elementaru… Kai pakeliauji, žiūri, kad ne taip ir elementaru… Tūkstančius sekėjų turintiems žvaigždėms tai vis dar paslaptis, nes paprasčiausiai niekas jiems nesakė…
Prisišvartuojant geriausia geras nusiteikimas ir ramybė 🙂
7. Būna gyvenime tenka prisigalusti ir prie kitų laivų ir švartuotis kažkelintu bortu, o krantą įmanoma pasiekti tik per svetimą laivą. Pirmiausia, prisišvartuojant būtina gauti to laivo leidimą, o švartovai turėtų būti apsaugoti taip, kad neapgadinėtumėte svetimo laivo. Nerašyta taisyklė.. Per svetimus laivus einam tik pro priekį ir niekuomet pro galą apie galimus batukų pėdsakus net nešneku…
8. Taigi atplaukėm, prisišvartavom, atostogos baigės, paskubomis kraunam lagaminus namo… Aš jau nekalbu apie tinkamą laivų užkonservavimą, kad jūsų kaimynams netektų nervingai lipti ant denio raišioti skraidančių daiktų audroje… Bet pagailėkit vietinių, peržiūrėkit šotus, falus visas virvutes, kad jos niekur nesidaužytų ir neskleistų garsų.. Patikėkit prie gero vėjo orkestras neblogas.
Virvutes, kurios turi tikimybę prie gero vėjo daužytis apsaugokim… jau kaip tai Jūsų reikalas
9. Nieko nemetam per bortą. Pagal įstatymą tik 12 jūrmylių (24km) nuo kranto galima kažką išmesti ar išleisti tankus. Šiukšlės per bortą nekeliauja apskritai NIEKADA! Dėl organinių, kuriomis gali būti patenkinta vietinė fauna, turit gauti kapitono leidimą, nes būtent jis atsako net už išskridusią nuorūka. Deja, realybė tokia… Niekas nepaiso taisyklių, wc talpas išleidinėja 2 jūrmylės nuo prabangiausių kurortų (patys matėm) ir sviedžia per bortą bet ką. Mes alyvuogės kauliuko tikrai nekolekciuonuojam tolimesniems keliams, bet visuomet vadovaujamės logika.. Prie kranto Nemesk nieko tarp ko nenori ryte plaukioti, bet duonos trupinukai žuvytėms tikrai patiks (jei tai ne kepalas kurį išplaus į krantą).
10. Uostelyje gerbkite kaimynus. Nešiukšlinkit pantono, surinkite šiukšles, netriukšmaukit neįspėję arba įspėkit. Sakytumėt kam? Kaimynas iš trečio aukšto ir neįspėja, ir neatsiprašo… Taip, bet laivas toks gyvas organizmas su labai realiomis grėsmėmis, jei norit, kad užkilus neprognuozuotam vėjui, kaimynas įkištų papildomą kransą, įtemptų laisvą švartovą, o gal net užbėgtų nelaimei už akių, patikėit su kaimynais geriau sutarti gražiai… Beja, sezono metu viduržemio jūroje uosteliuose yra griežtai draudžiama, bet kokia veikla galinti sukelti dulkes (tam tikrus poliravimus ir šveitimus teks atidėti). Tiesa, jei jau apie mūsų patirtį… ant mūsų pantono gyvena solidaus amžiaus vokietis, iš akių matyti, mes prieš jį tik vargšai vaikai su nenudžiūvusiu pienu, šis žmogus sąžiningai mėgsta skalbtis. Turi mažytę tarp kruizerių populiarią skalbenkę kurią pajungia ant pantono… Visuomet išdidžiai šalia pasistato kokių 5 litrų stipresnį Ariel ir bent pusvalandžiui pusę pantono paskandina putose, kaip Ariel patinka vietinei faunai net nedrįstu svarstyti…
11. Inkaravietėse ir uosteliuose ribojam savo greitį, inkaravietėse ir atstumą iki kitų laivų. Sakysit elementaru? Civilizuotose uosteliuose būna ir greičio ribojimo ženklai, bet inkaravietės atskira respublika…Riboti greitį ir atstumus reikėtų tiek, kad jums praplaukus, padaryta banga nenuverstų kitos jachtos/laivo arbatos puodukų. Elementaru, bet taip sunkiai įgyvendinama realybėje, tą puikiai jusdavom ir Klaipėdoje, nes nu kaip čia kaimynui neprodžius variklio galimybių….
12. Laive tvarka yra būtinas atributas. Pradedant tuo, kad denis, bortai turi būti švarūs sutvarkyti, virvės gražiai suringuotos ir sudėliotos į savo vietas. Tiesa, labai svarbu plaudami savo bortus arba švartuodamiesi uostelyje, kai keliatę šlykčiai apdumblėjusias virves, būtina maksimaliai saugoti aplink stovinčius laivus ir jų neterlioti, jei nuterliojot atsiprašykit ir nuvalykit. Ne ką mažiau tvarkos turėtų būti ir viduje. Pirmiausia daiktai turi turėti savo konkrečias vietas ir visuomet tiksliai ir greitai sugrįžti į jas. Sakysite “… namuose ir taip turėtų būti, bet nesigauna…” taip, bet čia skirtumas yra tas, kad staiga pakitus oro sąlygom, gali tekti išplaukti į audringą jūrą ar įvykti kažkas greito ir nelabai laukto…. o kas tada? Ir kai reikės staiga, replių/atstuktuvo/žirklių bandyti prisiminti, kur jos liko prieš dvi dienas, gali būti sudėtinga. Jei kapitonas, dar pajėgs susitvarkyto su savo tvarka, bet svečių tvarka turi būti nepriekaištinga. Jokių asmeninių išmėtytų daiktų nei bendruose, nei privačiuose erdvėse, jokių paliktų indų dėl jų ir Jūsų pačių saugumo.
Nei plaukimo, nei stovėjimo metu neturėtų būti jokių palaidų bet kaip sumestų netvarkingų virvių
13.Ir pabaigai saugokit ir mylėkit savo kaimynus. Jei kilo audra, ar kaimynas apsižioplino, kažką paliko nepririštą ar blogai pririštą būtinai pagelbėkit, pririškit, pritvirtinkit, įkiškit trūkstamą fenderį. Jei matote, kad gręsia rimtesnės bėdos, būtinai įspėkit marinos ofisą. Apskritai prieš užsiimdami saviveikla pirmiausia įspėkit ofisą, jei pagalba nedidelė ir nežymi, galit padaryti patys, kol (jei) uostelio darbuotojai ateis, jei bėdos su prišvartavimu, be marinos darbuotojų nesiimkit jokių svarbesnių veiksmų ir neduok dieve nesugalvokit perrišti prišvartuoto laivo. Šiais socialinių medijų laikais labai paprasta nufotografuoti ir pasidalinti “…uoj kaip jam nepasisekė..” foto, kuri greičiausiai surinks daug dėmesio. Bet šioje vietoje geriau pagalvokit ne apie like’us, o apie karmos taškus, už kuriuos gal kažkada ir kažką gero įsigysit.
Jei galim padėti, visuomet padėkim
Taigi taisyklės laive yra svarbios ir jų labai daug ir mes tikrai visų nuosekliai neaptarsim, mes dalinamės tik tuo, kuom susiduriam patys ir ko linkėtum išmokti kitiems. O etiketas ir taiyklės būtų galima apibendrinti paprastai gerbkite laivą, kapitoną, kaimynus ir gamtą. Tiesa, nesitikėkit, kad pasaulis iš karto jus sveikins, šioje bendruomenėje tikrai visokių yra ir tokių, kai kurie taip nuoskeliai dirba, tam, kad etiketas ir taisyklės laive išnyktų apskritai ir bus tikrai ne vienas, kuris suerzins tiek, kad svajosite ir jūs taip pasielgti, bet pakentėkit, galiausiai geri pavyzdžiai užkrečia.
O realybė…
Tiesa, neužsidėkim taisyklių kaip akinių visiems gyvenimo atvejams, visos taisyklės laive turi išimtis, kiekvienas nesusipratimas dažnai gali turėti tam tikrą paaiškinimą, mes visi kartais turim tam tikrose situacijose padaryti tam tikas išimtis, kurios iš šono gali atrodyti labai ne kaip, bet gi dažnai mes nežinome priešistorės…Taigi kažkada buriuotojų grupėje mačiau badančius pirštus ir kvatojančius iš “asilo lenko” ne tas navigacines šviesas jūroje įsijungus, neginu, gal ir asilas, o gal ne? Pavyzdžiui mes: Trečia savaitė kaip įsigijom savo Windarella, pervarinėjam laivą, jūros viduryje nukepė navigacinių šviesų kabelis… naktis, jūros vidurys, o šviesos pagal “taisykles ir etiketą” neveikia ir ką? Plaukiam jūroje su inkaro šviesa… Kaip vienas pažystamas komercinio laivo kapitono padėjėjas, kažkada pasakė “dėl manes nors ir neonkes užsikabinkit, svarbu, kad jus matau…o kitą jau išsispręsiu”. Arba kita istorija…Viduržemio jūros prabangiausias kurortas, inkaravietėje vanduo toks skaidrus, kad 10 metrų gylyje gali skaičiuoti akmenukus dugne…mes ką tik su mediniu laivu išsigelbėjom nuo audros, nemiegoję, šlapi, pervargę atrandam kad kokio 1,5 gylio bildžas (ertmė po grindelėm) beveik pilna vandens, visi “skendimo sensoriai su laidukais ir aliarmai” jau po vandeniu… išplaukti niekur negalim, nes už inkaravietės vis dar audra, taigi tempiam galinga pompa su akumuliatoriais, jungiam stora žarną ir pumpuojam lauk. Kadangi vanduo su medžio pjuvenom, 50 metų senumo dulkėm ir dar neaišku kuo vaizdelis toks…per laivo iliuminatorių permesta šlanga ir kristaliniame vandenyje didėjanti ruda drumzlina dėmė aplink laivą… neabejoju atrodėm efektingai 🙂
Tiesa, neužsidėkim taisyklių kaip akinių visiems gyvenimo atvejams, visos taisyklės turi išimtis, kiekvienas nesusipratimas dažnai gali turėti tam tikrą paaiškinimą…
Gerbkime, mylėkime ir saugokime vieni kitus nes mūsų gi tiek nedaug 🙂
