Kas toliau?

Kas toliau?

Dažnas klausimas (ir mums, ir artimiesiems) ,,..o kas toliau?”. Jau savaitė, po Kanarų nuotykių pabaigos ir per šią savaitę nemažai įvyko… Kai ne esi pririštas prie tam tikro laiko ar termino, vienas iš didžiausių privalumų – esi labai lankstus bet kokiems pokyčiams ir vieno plano nepasisekimą dažniausiai lydi kitas spotaniškas bet ne ką blogesnis. Taigi neišsipildžius vienam iš planų (jachta Italijoje) gavome kitą pasiūlymą šokti į laivą Gibraltare ir leistis į kitą nuotykį, kuo žinoma pasinaudojome… Tik prieš akis sunkiausia dalis greit atsigabenti iki Gibraltaro… Ši kelionė buvo tokia ilga ir ne visai tokia kaip planuota, kad verta būtų ir atskiro posto, bet nesinori rašyti nesėkmės istorijų taigi trumpai. Prieš akis laukė skrydis Las Palmas – Madridas; šiek tiek pabėgiojimo ir taxi oro uostas-autobusų stotis; autobusas Madridas – Algeciras- La linea (Tas pats Gibraltaras tik Ispanijos pusė), kuris pavirto autobusu Madirdas – Marabella- La Linea… tik 18 bemiegių valandų ir mes vietoje! 🙂 Kaip kažkuriuo metu sakiau Simui “…Žinai kas sunkiausia kelionėse? Keliauti…” :). Kai atvykom nemiegoję, taip krėtė šaltis, kad asmeniškai aš galvojau, kad neišgyvensiu ir numirsiu, bet atradus labai švarius karštus dušus (PAGALIAU) ir pamiegojus gyvenimas prašviesėjo 🙂Vaizdas iš “naujų namų”

Taigi, kur mes ir ką čia veikiame? Mus prisijungti pakvietė vyresnio amžiau anglas, jam reikėjo padėti pervaryti laivą iš La Linea’os į Almerimar, atstumas labai nedidelis, tik 150 jūrmylių, bet… mums reikėjo atsidurti šioje vietoje, o labiausiai suviliojo kas kita… Taigi trumpai apie šį vyrą su kuriuo šiuo metu keliaujame. Šiuo metu jis rengiasi trečią kartą apiplaukti pasaulį, o antrąjį jis tai padarė vienas pats savarankiškai… apie jo patirtį ir linksmas istorijas aprašyti nuo Panamos, Galapagų ar Naujosios Zelandijos iki Pietų Afrikos, Maroko ar Arijos, neužtektų net kelių knygos tomų. Bet dar geriau… jis visai neprimena po pasaulį  klaidžiojančio čigono, jis labai išsilavinęs ir su puikiu humoro jausmu. Taigi kas vakarą užbaigiame linksmomis istorijomis ir ašaromis iš juoko…

Ir… nauji namai 

Trumpai apie gyvenimą La Linea’joje ir Gibraltare. La Linea turi labai gerą ir išvystytą mariną jachtoms su nuostabiu vaidu į Gibraltaro uolą, tačiau pats miestelis nėra nei jaukus, nei labai draugiškas, ir… net labai populiarus narkotikų iš Afrikos gabenimo taškas. Prieš savaitę, ant kranto sulaikius vieną iš narkotikų siuntų, vienas nusikaltėlis buvo paguldytas į ligoninę su policijos priežiūra, tačiau ligoninę šturmavo 20 kaukėtų nusikaltėlių ir išlaisvino draugą.. žodžiu čia unikali galimybė pasijusti kaip veiksmo filme.

Takelis namo…

Gibraltaras – puiki angliškos atmosferos vieta, kur rasite labai daug angliškų barų su galimybę gauti tikro pilstomo Giunnesso ar sidro, bet lankytojams čia žinoma įdomiausias yra kalnas su ne itin draugiškomis jo gyventojomis – beždžionėmis, kurių man užteko ir vieną kartą prieš metus…

Gibraltaras ne ką mažiau žavingas ir naktyje…

Na, štai pasiruošę per keletą dienų atsišvartuoti išplaukėm į naują stotelę…

Vaizdas pro vairinės langus… Kartais visai jauku turėti ją su stogu…

Gibraltaro krantai..

Sudie, Gibraltare!

Ir tai buvo maloniausias, ramiausias plaukimas, kokį atsimenu (išskyrus tai, kad teko nemažai naudoti variklį). Vienintelė intriga plaukimo metu buvo laivų kiekis aplink mus.

Laivyba čia visai intensyvi…

Tačiau nėra nuobodžių ar blogų plaukimų, nes pamatėme didelius (matyt gerokai geriau besimaitinančius) šviečiančius delfinus. Nuo fosforo vandenyje, naktį iš toli matai tarsi šviečiančias torpedas lekiančias link laivo, vaizdas kaip kokioje matricoje. Beja, pastarieji buvo labai rūpestingi, nes mūsų nepaliko praktiškai visą kelią. Ir dar naujiena… matėm banginius! Tiesa, ne kuprotuosius, gerokai mažesnius ir būdingus viduržemio jūrai. Iš toli galima pagalvoti, kad delfinai, bet tik iš nuolatinio buvimo ant paviršiaus, lėtumo ir vandens fontanų, galima suprasti, kad tikrai ne delfinas. Tiesa, aš pramiegojau, o Simas matė ir didžiulę kardžuvę, šokinėjusią iš vandens… Taigi daugybė laivų, minkštas ir ramus kaip debesėlis vanduo, giedras dangus ir žvaigždynų studijos naktį…

Vaiduoklis? Ne.. laivas naktyje, pagrindinis dalykas ką reikia dirbti per savo vachtą tai stebėti juos….

Aplenktas dreifuojantis…

Ne pati geriausia akimirka su banginiais, buvo ir geresnių, bet fotoapartas visada tokiomis akimirkomis toli…bet vistiek jie ten!

Vienas ramaiusių plaukimų… seniai nemačiau tokios “minkštos” jūros…

Tokie nuotykiai šiam kartui! Hasta luego, mielieji!